Palaimintasis Teofilius - buvusiuose KGB rūmuose
2018 m. gegužės 18 d. 17 val. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilniuje) atidaroma paroda „Palaimintasis Teofilius – buvusiuose KGB rūmuose“. Šioje KGB būstinėje vyskupas T. Matulionis buvo tardomas 10 mėnesių nuo 1946 m. pabaigos iki 1947 m. spalio 17 d., kai atėjo įsakymas jį išvežti į kitą Sovietų Sąjungos kalėjimą – Vladimirą. Tarptautinės muziejų dienos proga ekspoziciją parengė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas (TM fondas).
Ką palaimintasis T. Matulionis kalba laisvos Lietuvos ir visos Europos piliečiams?
Kas buvo šis aukštaitis nuo Alantos, tapęs Rusijos apaštalu, kankintas sovietų kalėjimuose ir lageriuose, iškeistas į komunistus, Lietuvos kalėjimuose laukusius komunizmo aušros? Ką šis žmogus praneša šiandieninei mūsų krašto ir Europos Bažnyčiai?
Pirmiausia vyskupas Teofilius išpranašavo bažnytinės ponystės laikų pabaigą. Popiežiaus Pranciškaus skelbiamas grįžimas prie evangelinės etikos ir estetikos turi Lietuvoje savo tikrą atstovą, veikusį pagal šiuos principus jau prieš šimtą metų. Prisitaikyti išmokusiems žmonėms palaimintasis Teofilius sako, kad šis kelias yra menkas, be džiaugsmo ir įkvėpimo. Lyg ataušusi košė. Apie tokią krikščionybę Apreiškimo knygoje pasakyta: „Aš išspjausiu tave iš savo burnos.“
Ištikimybė Popiežiui
Vyskupas Teofilius pasižymėjo ištikimybe Popiežiui. 1929 m. sovietiniame Leningrade slapta konsekruotas vyskupu, jis netrukus buvo vėl suimtas, nuteistas ir įkalintas baisiajame Solovkų lageryje, iš kur mažai kam pavykdavo ištrūkti gyvam. Tik 1933 m. pabaigoje, kai pasikeitus su Sovietų Rusija politiniais belaisviais, T. Matiulionis pasiekė Daugpilį nepriklausomoje Latvijoje, buvo viešai paskelbta, kad iš belangio vagono vienutės išlipęs kalinys su lazda ir elgetos skarmalais yra Bažnyčios vyskupas.
Estetinis polėkis
Gerai žinoma apie estetinį T. Matulionio polėkį, netgi aistrą. Štai įsimylėjęs gimtąją Alantos bažnyčią, jis kone tikslią jos kopiją pastatė ir Bikavoje, Latvijoje, klebonaudamas ten praėjusio amžiaus pradžioje. 1937 m. tapęs Kauno seserų benediktinių bažnyčios rektoriumi ir ketindamas ten įvesti Švč. Sakramento nuolatinės adoracijos paprotį, vyskupas Teofilius kurti naujų vitražų pakvietė ne kokį bažnytinio dvaro meistrą, bet jauną ir talentingą menininką Liudą Truikį.
Nuteistas ketvirtą kartą ir po Vladimiro kalėjimo patekęs į Invalidų namus Mordovijos ASSR, 80-metis vyskupas juvelyriškai išpjaustinėjo nedidelį altorėlį, kurį brangino ir parsivežė į Lietuvą. Savo dukterėčiai Marijai, jaunai mergaitei, su kuria susirašinėjo kalėdamas Mordovijoje, dėdė vyskupas iš plono popieriaus meistriškai iškarpė kalėdinius žaisliukus, žavinčius išradingumu ir menine pajauta.
Ištikimybė žmogiškam orumui
Grįžęs 1956 m. iš savo paskutinės Gulago vietos į tarybinę Lietuvą ir nuolatos stebimas KGB struktūrų, T. Matulionis neatrodė sužlugdytas. Jame visi matė vyskupą, kuriam ištikimybė žmogiškam orumui ir apaštalinei Bažnyčiai yra brangiau už asmeninę gerovę. KGB organai žinojo, kad 1962 m. nepalaužiamas vyskupas gavo iš Romos ne tik arkivyskupo titulą, bet ir kvietimą į visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Kremlius tuo metu mėgino flirtuoti su Vatikanu ir skleidė propagandą apie tariamą religijos laisvę Sovietų Sąjungoje, todėl išleisti į Romą buvusio kalinio ir ištikimo Bažnyčios gynėjo sovietų valdžia negalėjo.
Šeduvoje, T. Matulionio namuose, tomis rugpjūčio dienomis buvo atliekamos naujos kratos. Per vieną iš jų vyskupui suleista paslaptinga injekcija. 1962 m. rugpjūčio 20 d. T. Matulionis mirė.
* * *
Numatoma, kad šių metų rugsėjo mėnesį buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje lankysis ir popiežius Pranciškus.
Paroda „Palaimintasis Teofilius – buvusiuose KGB rūmuose“ sostinės Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje veiks iki š. m. spalio 1 d. (TM fondas/Vatican News)
