BAŽNYČIA

Arkivyskupas Hoser pradėjo specialiojo Medžiugorjės parapijos vizitatoriaus pareigas

Sunku būtų atrasti piligrimą, kuris nebūtų girdėjęs Medžiugorjės vietovardžio, daugelis asmeniškai aplankė šią Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje esančią vietovę, išgarsėjusią 1981 metų paskutinėmis birželio ir pirmomis liepos dienomis, po žinių apie Mergelės Marijos apsireiškimus šešiems regėtojams. Regėtojai iki pat šios dienos perduoda žinutes, jų skaičius artėja prie penkiasdešimties tūkstančių. Pamatinis klausimas: apsireiškimai autentiški ar ne?

Nuo to laiko Medžiugorjė tapo milžinišku piligrimų centru. Labai tikslios statistikos nėra, tačiau piligrimų srautai tikrai įspūdingi, šiuo metu apie du milijonus per metus. Ypač daug žmonių atvyksta birželio ir liepos mėnesiais, čia aukojama tūkstančiai Šventųjų Mišių.

Apsireiškimų autentiškumo klausimas

Nuo pat pradžių kilo fundamentalus klausimas: ar šie apsireiškimai autentiški, ar ne. Į šį klausimą aukščiausias katalikų Bažnyčios autoritetas, Šventasis Sostas, atsakymo nepateikė iki šiol. Tuo tarpu „žemesniu lygiu“ požiūriai kontrastuoja. Iš vienos pusės, daug ganytojų ir tikinčiųjų liudija apie savo piligrimystės Medžiugorjėje vaisius. Iš kitos pusės, yra „Medžiugorjės fenomeną“ neigiančių balsų.

Tai visų pirma Mostaro ir Duvno vyskupijos ganytojas Ratko Perič. Medžiugorjės parapija yra viena iš 82 šios vyskupijos parapijų. 2017 metų vasario mėnesį Mostaro ir Duvno vyskupijos portale paskelbtas straipsnis, kuriame reziumuojama, kalbant apie periodą nuo apsireiškimų pradžios iki pat straipsnio paskelbimo dienos, jog „šios (vyskupijos) kurijos pozicija per vis šį laikotarpį buvo aiški ir ryžtinga: nėra kalbama apie tikrus Palaimintosios Mergelės Marijos apsireiškimus“. „Dievo Motina neapsireiškė Medžiugorjėje. Tokia yra tiesa, kurią remiame ir tikime Jėzaus žodžiu, jog tiesa mus išlaisvins“.

Vyskupas Perič tai pareiškia tiek apie pirmųjų septynių dienų regėtojų perduotas žinias, tiek apie vėliau paskelbtas tūkstančius kitų. Taip jis tarsi replikuoja tiems, kurie turi rimtų abejonių dėl daugybės regėtojų pareiškimų per daugiau nei tris dešimtis metų, tačiau mano, jog pirmųjų dienų apsireiškimai iš tiesų autentiški.

2017 metų gegužės viduryje, grįžtant iš Fatimos šventovės, lėktuve duotame interviu popiežius Pranciškus, paklaustas apie Medžiugorjės reiškinį ir apie jo pirmtako Benedikto XVI įsteigtos komisijos darbą, pasakė, jog šis darbas iš tiesų puikiai atliktas, jog jame rekomenduojama toliau tirti pirmųjų dienų regėjimų turinį, o apie dabartinius pateikiama „abejonių“. Pasak Pranciškaus, ir jis pirmenybę teikia Marijai, kuri yra „Motina“, o ne „pašto skyriaus viršininkė, kuri kasdien pasiunčia žinutę“. Tai, pasak popiežiaus, jo „asmeninė nuomonė“. Tačiau, remiantis italų kardinolo Ruini vadovautos komisijos pateiktomis išvadomis, „negalima neigti“, jog „žmonės ten keliauja ir atsiverčia, sutinka Dievą, pakeičia gyvenimą“.

Gausūs vaisiai

Apie šiuos dvasinius vaisius kalbėjo ir paties Pranciškaus tą patį 2017 metų pavasarį į Medžiugorje „susipažinti su sielovadine padėtimi“ pasiųstas ganytojas, Lenkijos Varšuvos – Pragos, tai yra Vyslos rytiniame krante esančios Lenkijos sostinės dalies, vyskupijos arkivyskupas Henryk Hoser. Buvo patikslinta, jog arkivyskupo Hoserio misija buvo tik pastoracinė, neliečianti nei doktrininių ar teologinių galimų apsireiškimų aspektų, nei juo labiau neturinti apsireiškimus patvirtinti ar paneigti.

Sielovadinę vizitaciją Medžiugorjėje užbaigęs arkivyskupas sakė, kad kartu su pamaldumu Dievo Motinai, jis matė ir autentišką nuoširdų kristocentrinį maldingumą, gausius maldininkus, dalyvaujančius Eucharistijos aukoje, eucharistinėse adoracijose, Kryžiaus kelyje, daugybę žmonių einančių išpažinties. Šioje vietoje viešpatauja nuoširdaus maldingumo atmosfera, palanki širdžių atsivėrimui ir dvasiniams išgyvenimams, tikėjimo atradimui ir sustiprinimui, atsivertimui.

Paminėti ir šioje vietose subrandinti pašaukimai į kunigus ir vienuolius. Daugiau kaip šeši šimtai jaunų žmonių – daugiausia iš Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV - lankydamiesi Medžiugorjėje suvokė, kad jų kelias – kunigystė ar Dievui pašvęstas gyvenimas. Šioje vietoje taip pat užsimezgė apie 30 naujų bažnytinių judėjimų bei bendruomenių, vykdančių gailestingumo darbus.

Specialiojo vizitatoriaus misija

2018 metų gegužės 31 dieną buvo pranešta, jog arkivyskupas Hoser, jau tapęs emeritu, yra siunčiamas „kaip specialusis vizitatorius“ į Medžiugorję, vėl gi, sielovadai, o ne doktrininiam vertinimui. Šias pareigas, kurios truks tiek, kiek Šventasis Sostas manys esant reikalinga, jis pradėjo šį sekmadienį, liepos 22 dienos vakaro šventosiomis Mišiomis. Jų išvakarėse, beje, jis susitiko su vyskupu Ratko Perič, kuris pakartojo savo ir savo kurijos skeptišką nusistatymą apsireiškimų atžvilgiu, tačiau tuo pat metu pripažįstant, kad galutinis jų įvertinimas priklauso Šventajam Sostui ir pažadant arkivyskupui Hoseriui paramą jo sielovadinėje misijoje. Keliuose interviu lenkų arkivyskupas neslėpė savo palankaus nusiteikimo Medžiugorjės atžvilgiu.

Sekmadienio vakaro Mišių homilijoje arkivyskupas Hoser Medžiugorjės bažnyčioje, dalyvaujant apaštaliniam nuncijui Bosnijoje ir Hercegovinoje, Aleksandrijos vyskupui, pranciškonams ir kitų vienuolijų nariams, parapijiečiams ir piligrimams, sugretino dienos Evangelijos skaitinį apie Jėzaus rūpestį minia ir savo uždavinį, kuris išreiškia popiežiaus Pranciškaus rūpestį Medžiugorję lankančiais piligrimais. Šie piligrimai, pasak arkivyskupo, atvyksta iš toli, tiek geografine, tiek egzistencine prasme, trokšdami gyvenimo atnaujinimo. Bet netrūksta ir „arti“ esančių piligrimų: gyvenančių Medžiugorjės vietovėje arba atvykstančių čia jau daug metų.

Centre - Kristus

„Užduokime dabar pamatinį klausimą: kodėl tiek žmonių kiekvienais metais atvyksta į Medžiugorję? Savaime iškylantis atsakymas yra toks: atvyksta, kad kažką sutiktų. Kad sutiktų Dievą, kad sutiktų Kristų, kad sutiktų Jo Motiną. Ir kad atrastų kelią, kuris veda į laimę gyventi Tėvo ir Motinos namuose. Galiausiai, kad atrastų marijinį kelią, kaip patį tikriausią ir saugiausią“, - sakė arkivyskupas Hoser, pakartodamas, jog sveikas kultas, kaip moko Bažnyčia, turi būti kristocentrinis, jo centre turi būti Kristus, jis turi remtis Dievo Žodžiu, plėtotis Kristaus Dvasioje.

„Toks yra liaudies pamaldumas Medžiugorjėje: jo centre Šventosios Mišios, Švenčiausiojo Sakramento garbinimas, masyvus naudojimasis Atgailos sakramentu, lydint kitoms pamaldumo formoms: Rožinis ir Kryžiaus kelias nugludino šiurkščius takelių akmenis“, - sakė specialusis vizitatorius. Galiausiai jis pabrėžė, jog Marija Medžiugorjėje gerbiama kaip „Taikos Karalienė“, tokios taikos, kurios taip reikia šeimose, visuomenėje ir tarp tautų. (RK / Vatican News)