Kardinolas O‘Malley: Galime ir turime tuoj pat imtis priemonių
„Nors daugelis vienokiu ar kitokiu būdu turėjo atsakyti už savo nusikaltimus, tačiau ligi šiol nenustatėme aiškios ir skaidrios atskaitomybės sistemos ir pasekmių Bažnyčios lyderiams, kurių aplaidumas leido, kad įvyktų tokie nusikaltimai“. Šiais žodžiais, atsiliepdamas į dvasininkų seksualinių nusikaltimų ir juos dangsčiusių vyskupų skandalą pasisakė vienas iš nepilnamečių apsaugos Bažnyčioje autoritetų, Bostono arkivyskupas ir kardinolas Sean O‘Malley.
Vienos svarbiausių JAV katalikų vyskupijų ganytojas, kapucinas vienuolis kardinolas O‘Malley yra Popiežiaus kardinolų tarybos narys ir Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos tarybos pirmininkas. Kardinolas kreipėsi video žinioje į savo tikinčiuosius ir amerikiečių visuomenę Bostono arkivyskupijoje, tačiau jo žodžiai, atsižvelgiant ir į jo einamas kitas atsakingas pareigas, tinka visai Bažnyčiai.
Sugėdinti kartojame: tokie trūkumai daugiau nesikartos
„Esame sugėdinti baisaus nesugebėjimo apsaugoti vaikus ir pažeidžiamus asmenis ir kartojame savo tvirtą įsipareigojimą, jog tokie trūkumai daugiau nesikartos“.
„Bažnyčia turi imtis dvasinio atsivertimo, turi reikalauti teisinio skaidrumo ir pastoracinės atskaitomybės visiems, kurie vykdo jos misiją. Tai nelengvai pasiekiama, bet visais požiūriais tai būtina“, pasakė kardinolas O’Malley. Jis savo trumpame pasisakyme atkreipė dėmesį į svarbą deramai atsižvelgti „į būdus, kuriais rengiami kunigai, vykdoma pastoracinė lyderystė, bendradarbiaujama su civiline valdžia. Visa tai turi būti daroma daug geriau, negu ligi šiol“.
Galime ir turime tuoj pat imtis priemonių
Aptardamas bendrą ganytojų ir apskritai hierarchų padėtį skandalo kontekste, kardinolas O’Malley pripažino, kad „visiems mums, esantiems Bažnyčios lyderiais“, lieka maža laiko. Katalikai prarado kantrybę mūsų atžvilgiu, o visuomenė – pasitikėjimą mumis“.
Anot ganytojo, jis nėra praradęs viltie pakeisti situaciją ir nepasiduoda nusivylusiųjų minčiai, jog „trūkumai nepataisomi“:
„Mūsų, kurie esame Bažnyčia, atsakomybė padėti žmonėms neprarasti vilties. Tokia buvo Jėzaus žinia visiems, kuriems jis tarnavo, ypač didelio kentėjimo metu. Bažnyčioje ir mūsų tikėjime per daug gero, kad netektume vilties. Kartais būtent seksualinių nusikaltimų aukos drąsinančiai pamoko mus, jog negalima prarasti vilties“.
Reikia pasauliečių pagalbos
„Niekuomet negalime būti ramūs; tai ilgalaikis, tęstinis įsipareigojimas, reikalaujantis aukščiausio lygio budrumo ir atidumo. Mums iškilusi krizė yra dvasininkų nuodėmių ir trūkumų produktas. Kaip Bažnyčiai mums reikalingas atsivertimas, skaidrumas, o lyderystė yra galima tik su reikšminga mūsų Bažnyčios pasauliečių vyrų ir moterų įsipareigojimu ir lyderiavimu, mums keliamas užduotis atliekant su jų kompetencija, patirtimi ir įgūdžiais. Mums reikia pasauliečių pagalbos, jų aistros, kad būtų galima sustabdyti šitokį mūsų žmonių ir mūsų Bažnyčios pliekimą“.
„Turime skubėti ir tiksliai veikti. Negalima daugiau gaišinti laiko“. (SAK / Vatican News)