Popiežiaus laiškas šv. Stanislovo Kostkos jubiliejaus proga
Jo gimtajame miestelyje – Rostkove, Lenkijoje, Plocko vyskupijoje, už maždaug šimto kilometrų į šiaurę nuo Varšuvos, rugpjūčio 15-ąją, švenčiant Marijos ėmimo į dangų iškilmę, buvo pradėti šv. Stanislovo Kostkos jubiliejiniai metai. Aukodamas Žolinės Mišias, Plocko vyskupas Piotr Libera perskaitė šia proga jam atsiųstą popiežiaus Pranciškaus laišką.
Šventasis Tėvą prašo vyskupą visų pirma perduoti jo sveikinimus Lenkijos jaunimui, ypač tiems jauniems katalikams, kurie šv. Stanislovo pavyzdžio sužavėti dalyvaus jam skirto jubiliejaus renginiuose. „Brangūs jaunieji bičiuliai, - kreipiasi į jaunimą Pranciškus, - šv. Stanislovas jus temoko tos laivės, kuri nėra aklas bėgimas, bet yra sugebėjimas atpažinti gyvenimo tikslą ir pasirinkti geriausius kelius jam pasiekti. Jis jus temoko visada ir labiau už viską trokšti būti Jėzaus bičiuliais, skaityti ir medituoti Jo žodį, priimti Eucharistijoje jo gailestingą ir galingą buvimą su mumis, jo stiprinamiems atsispirti supasaulėjusiai mąstysenai. Šv. Stanislovas jus temoko nebijoti rizikos, drąsiai svajoti tikrąja laimę, kurios šaltinis ir garantas yra Jėzus Kristus“, linki popiežius jaunimui, pradedančiam šv. Stanislovo Kostkos jubiliejaus metus.
* * *
Šv. Stanislovas Kostka gimė Rostkovo dvare, lenkų didikų šeimoje, 1550 m. Namuose gavęs išsilavinimo pagrindus, būdamas keturiolikos metų Stanislovas, kartu su vyresniuoju broliu Pauliumi, buvo pasiųstas studijuoti į Vieną. Abu su broliu iš pradžių apsigyveno jėzuitų alumnate. Vėliau, augant protestantų įtakai, jėzuitų bendrabutis buvo uždarytas ir abu broliai apsigyveno miestiečio liuterono namuose.
Jau tuo metu jaunuolius suvokė, kad Viešpats jį kviečia jam paaukoti savo gyvenimą. Nuo vaikystės išugdytas uolus pamaldumas, o taip pat pažintis su jėzuitais, lėmė, kad sulaukęs šešiolikos metų Stanislovas nusprendė tapti jėzuitu. Jo norui nepritarė nei kartu su juo Vienoje studijavęs brolis Paulius, nei tėvai. Taip pat ir jėzuitų vienuolyno vadovai, sužinoję apie tėvų nepritarimą, atsisakė Stanislovą priimti. Tuomet Stanislovas ryžosi pasipriešinti šeimos valiai. Persirengė elgtos drabužiais ir nieko nesakęs broliui pabėgo iš Vienos. Vyresnysis brolis bandė jo ieškoti, tačiau nesurado.
Iš pradžių Stanislovas nukeliavo į Vokietiją, kur susipažino su garsiuoju jėzuitu, vėliau paskelbtu šventuoju, Petru Kanizijumi. Jis irgi nesiryžo priimti jaunuolio prieš tėvų valią, tačiau patarė jam keliauti į Romą ir kreiptis į patį jėzuitų generalinį vyresnįjį Pranciškų Borgia.
Atvykęs į Romą, jau septyniolikmetis Stanislovas Kostka 1567 m. spalio 25 d. pasibeldė į jėzuitų noviciato ant Kvirinalo kalvos duris. Tėvas Pranciškus Borgia, susipažinęs su ryžtingu jaunuoliu, nusprendė jį priimti. Jau po trijų dienų, 1567 m. spalio 28-ąją, Stanislovas oficialiai tapo jėzuitų naujoku. Prasidėjo intensyvios formacijos metas, kuriuo jaunuolis visus stebino ir žavėjo savo uolumu ir pamaldumu. Po pusmečio jis susirgo. 1568 m. rugpjūčio 10 d. – minint kankinio šv. Lauryno šventę – bičiuliams jis išsitarė, jog supranta, kad jam liko tik kelios gyvenimo dienos ir kad jis paprašęs malonės Dievo Motinos ėmimo į dangų dieną švęsti kartu su ja danguje. Stanislovas Kostka mirė Žolinės iškilmės dieną, 1568-ųjų rugpjūčio 15-ąją. 1605 m. jis buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1726 m. – šventuoju. (JM / VaticanNews)
