Kaip ruoštasi Lietuvos jaunimo susitikimui su Šventuoju Tėvu? Vysk. Darius Trijonis
Iš tikrųjų šį kartą gal labiau dalyvavo ne institucinė Bažnyčia, bet pats jaunimas. Buvo sudaryta grupė, kurią sudarė keletas asmenų, Jaunimo centrų darbuotojai pasauliečiai. Tiesiog susėdome kartu ir kalbėjomės apie programą. Kas šiandien labiausiai galėtų jaunimą patraukti ir ką reikėtų tame susitikime akcentuoti? Kaip mes galėtume jaunimą prakalbinti? Ir pats jaunimas – tie susirinkę jauni žmonės – pasakė: būtų geriausia kalbėti liudijimais, kalbėti jaunimui, kad suprastų, jog jie yra reikalingi Bažnyčioje ir kad jie laukiami, kad nebūtų šalia. Pats jaunimas ruošė programą, praktiškai dėliojo programos detales. Joje bus ir maldos, ir liudijimų, ir giesmės, kad būtų graži šventė.
Popiežius Vilniuje ir Taline susitinka su jaunimu. Ir, beje, tai paskutiniai jo susitikimai su jaunimu prieš spalio pradžioje Vatikane prasidedantį jaunimui skirtą Vyskupų Sinodą. Šie susitikimai tarsi užbaigia visą rengimosi Sinodui procesą. Kaip jis vyko Lietuvoje?
Lietuvoje buvo ruoštasi kaip ir visame pasaulyje. Romoje vyko priešsinodinis jaunimo susitikimas, į kurį keliavo delegatai iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos. Buvo daromi rinkimai kas galėtų atstovauti Lietuvai. Vilniaus jaunimo centro darbuotoja Gintarė Dragūnaitė važiavo į priešsinodinį susitikimą, paskui grįžusi dalinosi savo patirtimi, savo išgyvenimais. Taip Kaune buvo surengtas jaunimo forumas. Pasiruošimas apjungė ir įjungė jaunimą. Bandome sufokusuoti kokios pagrindinės problemos, kokie iššūkiai, kas labiausiai reikalinga šiandien jaunimui, kaip mes galime geriausiai atsiliepti žvelgdami į popiežiaus numatytą šūkį, į programą.
Jūs atstovausite Bažnyčiai Lietuvoje Sinode? Kokią žinią iš Lietuvos atsivešite į Sinodą?
Taip, viena vertus yra Instrumentum laboris – paruoštas dokumentas, pagal kurį turime bendras linijas apie ką turime kalbėti ir ką diskutuoti. Jaunimas šiandien kalba, kad jiems labai reikia palydėjimo. Kad nebūtų vieni, kad su jais būtų kunigas, vyskupas, kuri kartu keliautų tikėjimo kelyje. Aš tame matau tam tikrą socialinį matmenį. Labai dažnai Lietuvoje, Europoje ir kitur yra šeimų, kuriose nėra tėvo. Pavyzdžiui mama darbuojasi visą dieną ar net jei ir yra abu tėvai, bet jie darbuojasi ir labai mažai lieka laiko šeimai, jaunimui. Ir jaunimas jaučia poreikį, kad kažkas iš vyresniųjų būtų šalia, kad būtų žmogus, kuris turi patirties, kuris galėtų padėti tikėjimo kelyje. Tad ta jaunimo mintis – „mes norime, kad mus palydėtų“ – ir bus mano žinia. Kaip tai išvystyti? Kokie būdai? Kokios galimybės? Kaip mes galime palydėti jaunimą tikėjimo kelyje?
Kitas, po Sinodo, jaunimui skirtas didysis renginys – Pasaulio jaunimo dienos 2019 sausį Panamoje. Toli. Ar jaunimas iš Lietuvos dalyvaus?
Taip, planuoju ir aš važiuoti. Jei Dievas duos, keliaus ir vyskupas Kęstutis Kėvalas, kuris yra mylimas viso Lietuvos jaunimo. Planuoja važiuoti ir apie 50 jaunuolių iš Lietuvos. Važiuos pranciškoniškas jaunimas, jėzuitiškas jaunimas. Jie iš pradžių bus skirtingose vietose, bet visi kartu Panamoje susitiksime su popiežiumi.
Labai ačiū.
