JAV ispanakalbių sielovados kongresas
Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu gyvena per 55 milijonus ispanakalbių, kurie sudaro apie 17 procentų visų gyventojų. Tai daugiau nei bet kurioje Lotynų Amerikos, išskyrus Meksiką, šalyje, kurioje kalbama ispaniškai. Jei kai kurių šaknys yra senos, tai didžiulė ispanakalbių dalis yra pirmos arba antros kartos migrantai, atvykę į Jungtines Valstijas. Kita vertus, šis migracijos srautas nenutrūko: daugybė žmonių, ypač jaunų, veržiasi į JAV, vildamiesi gauti darbo ir geresnes ateities perspektyvas. Tai sudėtingas reiškinys, apimantis ir prekybos žmonėmis ar kitas kriminalines problemas, šeimų susijungimų, žmogaus teisių apsaugos, darbo vietų ir integracijos temas. Netrūksta kritikos ir atviro priešiškumo šiam migracijos srautui, JAV besikuriantiems migrantams. Tai viena iš svarbiausių viešųjų JAV debatų temų. Juose aktyviai dalyvauja ir katalikų Bažnyčia, išreikšdama savo poziciją. Bet ne vien: ji taip pat teikia būtiniausią juridinę ir humanitarinę pagalbą migrantams, dirba apaštalinį ir sielovadinį darbą tarp ispanakalbių, neretai užaugusių katalikiškoje aplinkoje. Nepaisant įvairių problemų, baimės ir neužtikrintumo, vis tik yra aišku, jog ispanakalbiai turės svarbų vaidmenį JAV ateinančiais dešimtmečiais. Tą patį galima pasakyti ir apie ispanakalbius krikščionis.
Toks buvo ir rugsėjo pabaigoje Teksaso valstijoje vykusio V nacionalinio ispanakalbių sielovados kongreso kontekstas, kuriam sveikinimą pasiuntė ir popiežius Pranciškus. Pasak jo, šis kongresas yra geras ženklas, jog katalikų Bažnyčia JAV išeina iš „patogumo zonos“, kad pažvelgtų tikrovei į akis, atsilieptų į poreikius daugybės šeimų ir jaunuolių, dažnai nustumiamų į visuomenės pakraščius. Jis išreiškė viltį, kad kongresas padės įžvelgti kokias dovanas kraštui ir Bažnyčiai gali duoti migrantai, iš vienos pusės, o patiems migrantams, iš kitos, taps paguodos, padrąsinimo, draugystės ir bendruomenės patirtimi, atsivertimo širdyje motyvu. (RK / Vatican News)
