Ukrainos graikų katalikų galva padėkojo Lietuvos Katalikų Bažnyčiai
Popiežiaus kelionės Baltijos kraštuose išvakarėse Ukrainos graikų katalikų arkivyskupo spaudos tarnyba pranešė, jog „Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko (Gintaro) Lino Grušo kvietimu, rugsėjo 23 dieną jo šventenybė Sviatoslavas Ševčiukas dalyvaus popiežiaus vadovaujamose šventosiose Mišiose“. Beje, ukrainiečių ganytojas popiežių Pranciškų asmeniškai ir gerai pažįsta nuo savo sielovadinio darbo Buenos Airėse metų.
„Didžiojo Ukrainos graikų katalikų arkivyskupo dalyvavimas popiežiaus vizite Lietuvoje išreiškia gilų dėkingumą Lietuvos katalikų Bažnyčiai už solidarumą Ukrainos graikų katalikų Bažnyčiai persekiojimu Sovietų Sąjungoje metais. Yra žinoma, jog katalikai vyskupai lietuviai jautė atsakomybę už persekiojamos Ukrainos Bažnyčios tikinčiuosius, tarp abiejų Bažnyčių dvasininkijos egzistavo glaudūs ryšiai. Be to, kai kurie kunigai ir vyskupai, veikę pogrindžio sąlygomis, studijavo tais laikais vienintelėje katalikų seminarijoje visoje Sovietų Sąjungoje“, rašoma pranešime.
Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios portale taip pat pranešama, jog rugsėjo 22 dieną didysis arkivyskupas buvo priimtas Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus aptarti „socialinės ir religinės situacijos Ukrainoje“. Didysis arkivyskupas pristatė nacionalinio forumo „Ukrainos virsmas“ veiklą, Bažnyčių ir religinių organizacijų indėlį kuriant pilietišką visuomenę. Ukrainos graikų katalikų galva priminė ir vieną reikšmingą istorinę detalę: popiežiaus lankomas Vilnius kurį laiką buvo jo pirmtakų sostas, Vilniaus miestas yra susijęs su Ukrainos graikų katalikų istorija.
Ši tema buvo pratęsta didžiojo arkivyskupo susitikime su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, kalbant apie senovinį Bazilijonų vienuolyną ir Švenčiausios Trejybės Bažnyčią, kurie graikų apeigų katalikams iš Ukrainos yra svarbus sielovados ir piligrimystės centras, taip pat integrali Vilniaus miesto istorijos ir lietuviškos tapatybės dalis. Paminėta, kad ukrainiečių skaičius Vilniuje auga, o tai sukuria naujus uždavinius, pavyzdžiui galbūt ukrainiečių mokyklos įsteigimo, iš vienos pusės, ir dvasinio jų palydėjimo, iš kitos pusės.
Abiejuose susitikimuose dalyvavo ir t. Vikentijus Pelechas OSBM, Bazilijonų vienuolyno abatas, Švenčiausios Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas. Galima priminti, kad šv. Juozapatas Kuncevičius, kuriam dedikuotas Bazilijonų vienuolynas Vilniuje, yra vienas iš šio ordino steigėjų (1617). O Vilniuje jis pragyveno net 21 metus, nuo 1596 iki 1617, kai buvo paskirtas Polocko vyskupu. 1623 metais vizitacijos Vitebske metu prieš jį buvo surengtas sąmokslas ir jis buvo nužudytas. 1643 metais popiežius Urbonas VIII Juozapatą paskelbė palaimintuoju. Iškilminga šventė vyko Vilniuje, dalyvaujant karaliui Vladislovui Vazai ir karalienei Cecilijai. 1867 m. popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju. Tai pirmasis graikų apeigų katalikų šventasis. Jo kūnas, beje, šiandien ilsisi Romoje, šv. Petro bazilikoje, kuri jis buvo perlaidotas 1963 metais, po istorinių aplinkybių lemtų „klajonių“ Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje.
Pastarųjų metų duomenimis Ukrainos graikų katalikų Bažnyčiai priklausė beveik puspenkto milijono tikinčiųjų, dalis iš kurių yra diasporoje. Sielovadoje darbuojasi apie 3400 diezinių kunigų ir kunigų vienuolių, per šimtą diakonų. Moterų vienuolių skaičius siekia beveik pusantro tūkstančio, o vyrų šiek tiek viršija aštuonis šimtus. Kunigystei ruošiasi apie šešis šimtus vyrų. (RK / Vatican News)
