Alžyras ruošiasi 19 kankinių beatifikacijai
Orane vyksiančios beatifikacijos metu bus paskelbti palaimintaisiais vysk. Pierre Claverie, septyni Tibhirine vienuoliai ir vienuolika vienuolių, vyrų ir moterų. Tai negirdėtas įvykis ne tik Alžyre, bet ir visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje. „Tikiuosi, kad tai paliks žymų brolybės ženklą ne tik Orano danguje, bet visame pasaulyje“, - sakė Orano vyskupas Jean Paul Vesco, pristatydamas ceremoniją, vyksiančią gruodžio 8 d.
Beatifikacijai vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Beciu. Iškilmė vyks Orane, kur vyskupavo vienas iš devyniolikos kankinių – Pierre Claverie. Vysk. Claverie nužudytas 1996 m. rugpjūčio 1 d. Sprogus priešais vyskupiją paliktai bombai, jo kraujas susimaišė su jauno musulmono Sidi Bel Abbes Mohamed Bouchikhi, jo vairuotojo, krauju. Tai prasmingas ženklas, kuris pabrėžia, kodėl beatifikacija vyks Orane – Alžyro vyskupai norėjo, kad beatifikacija vyktų šalyje, prisimenant kankinių valią likti šalia Alžyro žmonių, kuriuos jie mylėjo ir kurie juos mylėjo, nors ir sumokėjo savo gyvybės kainą.
Žinoma ir septynių trapistų istorija, pagrobtų iš Atlaso Dievo Motinos vienuolyno 1996 m. Jų kūnai rasti po dviejų mėnesių. Jų istorija papasakota filme „Apie dievus ir žmones“, pastatytame remiantis kai kurių jų laiškais. Vienuolyno prioras, Christian de Chergé, savo dvasiniame testamente prašė, kad mirtis, kurią jautė ateinant, būtų susieta su daugeliu kitų tokių pat smurtinių mirčių, paliktų anonimiškumo abejingumui.
19 kankinių liūdnai žinomi „juodajame dešimtmetyje“, kuris Alžyre nusinešė 150 000 žmonių gyvybes. Kiekvienas krikščionių kankinių – autentiškas Kristaus meilės, dialogo, draugystės ir ištikimybės alžyriečiams liudytojas, sako trapistų kunigas Thomas Georgeon, kankinių, nužudytų iš neapykantos tikėjimui, beatifikacijos bylos postulatorius.
Pagerbti šiuos 19 kankinių reiškia pagerbti visus tuo laikotarpiu nužudytuosius – paprastus piliečius, žurnalistus, žmogaus teisių aktyvistus, intelektualus, imamus, kurie buvo nužudyti islamo teroristų. Aukas, kurios, priėmus susitaikymo politiką, reiškiančią labiau tylą nei atminties gydymą, rizikuoja nugrimzti į užmarštį. Todėl kankinių beatifikacija bus tarsi šviesos spindulys alžyriečių patirtiems kentėjimams. Pasak kun. Thomas, tai proga naujai atrasti tikrąją kankinystės reikšmę – kankinystės ar liudytojo – nes jie paaukojo gyvybes ne dėl idėjos, tačiau dėl Kristaus. Stipriai mylėdami žemę, į kurią Viešpats juos siuntė, – Alžyrą. Jausdamiesi priklausantys Alžyro Bažnyčiai – Bažnyčiai „viešniai“, mažai, kukliai, tarnaujančiai ir mylinčiai. Gerbdami kito tikėjimą, įkūnydami savo pašaukimą jie tapo Kristaus meilės sakramentu Jo tautai.
Pirmieji vienuoliai nužudyti 1994 m. gegužės 8 d. Kasbah bibliotekoje – tai Mergelės Marijos misionierių ordino narys Henri Vergès ir sesuo asumpcionistė Paul Hélène de Saint Raymond. Tų pačių metų spalio 23 d. Alžyre buvo nužudytos augustinės s. Esther Paniagua Alonso ir s. Caridad Alvarez Martin.
Gruodžio 27 d. Kabilijos regione buvo nužudyti keturi baltieji tėvai: Jean Chevillard, Charles Deckers, Alain Dieulangard ir Christian Chessel. 1995 m. Alžyro sostinėje įvykdytos dar trys žmogžudystės: rugsėjo 3 d. nužudytos s. Bibiane ir s. Angèle-Marie, Apaštalų Dievo Motinos seserys, o lapkričio 10 d. s. Odette Prévost, Švč. Širdies mažoji sesuo. Kiti metai pažymėti pagrobimu, pasibaigusiu žudynėmis, – naktį iš kovo 26 į 27 d. septyni vienuoliai trapistai pagrobti Tibhirine: Christian de Chergé, Bruno Lemarchand, Célestin Ringeard, Christophe Lebreton, Luc Dochier, Michel Fleury ir Paul Favre-Miville. Jų galvos rastos gegužės mėn. pabaigoje netoli nuo vienuolyno, Medea.
1996 m. rugpjūčio 1 d. automobilyje palikta bomba prie įėjimo į kuriją nusinešė vyskupo Pierre-Lucien Claverie ir jo vairuotojo bei draugo Mohammed gyvybes.
Šių 19 kankinių mirtis – solidarumas su kitais alžyriečiais, nukentėjusiais nuo teroro. Dar ir dėl to Bažnyčia pradėjo šį beatifikacijos kelią, kad prisidėtų prie atleidimo ir susitaikymo proceso. (DŽ / Avvenire / Vatican News)
