Popiežius priminė „Holodomoro“ sukaktį, meldė už taiką Ukrainoje
Lapkričio viduryje Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios galva, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas lankėsi Neapolio arkivyskupijoje, susitiko su ukrainiečių bendruomene Italijoje ir vadovavo Atminimo šv. Mišioms, dalyvavo kituose liūdnai „Holodomoro“ sukakčiai skirtuose renginiuose.
Jų šūkis buvo „Atminti, išmokti, nuspėti“. Per septyniolika mėnesių 1932–1933 metais nuo bado mirė beveik keturi milijonai žmonių. Tačiau yra minimi ir didesni skaičiai. Didžioji dalis mirusiųjų buvo vaikai ir jaunuoliai. Jie sudarė apie pusę visų aukų.
Pamaldas su didžiuoju arkivyskupu S. Ševčiuku pristatančioje brošiūroje pažymima, kad šis badmetis nebuvo nulemtas gamtos. Jis buvo sąmoningai ir dirbtinai kurstomas sovietinio režimo, siekiant palaužti valstiečius, kurie priešinosi prievartinei kolektyvizacijai, taip pat palaužti tautą, kad ši nebepuoselėtų savarankiškumo idėjų.
Holodomoras sunaikino didžiulę dviejų kartų dalį, o likusius traumavo. Ši trauma perduota kitoms kartoms. Taip pat sunaikintos valstiečių luomo tradicijos, kultūra, sudraskytas visuomenės audinys. Dirbtinis ir prievartinis žmonių perkėlimas Ukrainoje arba į Ukrainą iš Rusijos ir Baltarusijos pažeidė natūralią visuomenės raidą, kalbos raidą.
Šiandien Ukraina sovietinio režimo politiką vadina genocidiniais veiksmais, per dvi dešimtis valstybių oficialiai paskelbė pripažįstančios šią tragediją, 2008 metais Europos parlamentas „Holodomorą“ pripažino nusikaltimu prieš žmoniją, dirbtinai sukurstytu naikinimu.
„Šiandien mes esame tauta, kuri ieško istorinės tiesos, nori būti su visomis pasaulio tautomis, kurios pripažįsta asmens orumą, teisę į gyvenimą ir į laisvę, nori giliau ištirti savo istoriją, ją papasakoti ir paaiškinti. Esame tauta, kuri nori pagyti iš praeities žaizdų ir paprašyti visos šiandieninės žmonijos ir ateities kartų nebeleisti, kad kurioje nors pasaulio vietoje įvyktų kažkas panašaus“, –rašoma kvietime susitikti su didžiuoju arkivyskupu S. Švevčiuku.
XX amžiaus pradžios tragediją Ukrainoje minėjo ne vien ukrainiečiai, nes, kaip pabrėžė arkivyskupas S. Ševčiukas, tokios didžiulės nelaimės nebėra vienos tautos, tačiau visos žmonijos tragedija.
Solidarumo ir draugiškumo laišką ukrainiečiams atsiuntė Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus. Lapkričio 24 diena datuotame laiške patriarchas pakartoja savo tvirtą ryžtą toliau tęsti Ukrainos ortodoksų Bažnyčios savarankiškumo (autokefalijos) pripažinimo procesą, kuriam, kaip buvo galima stebėti ortodoksų pasaulio naujienose, kategoriškai priešinasi Maskvos ortodoksų patriarchatas.
„Būtų nesuvokiama, kad Ekumeninis Sostas, pagal šventuosius Kanonus atsakingas už ortodoksijos vienybę ir stabilumą, liktų abejingu, kai tokia ortodoksiška tauta kaip ukrainiečiai kenčia ir ieško sprendimų bažnytinėse problemose, kurias kenčia jau šimtmečius. Vedami pareigos, remdamiesi vien iš tiesų bažnytine, iš tiesų visuotine ir viršnacionaline Bažnyčios tiesa ir tradicija, gindami kanoninę tvarką ir ortodoksijos tapatybę, siekdami kurti Kristaus kūną, o ne save, nesiekdami parodyti pasaulinę stiprybę ir valdžią. Likdami pasyvūs neturėtume kaip pasiteisinti prieš Dievą ir istoriją“, – rašo patriarchas. (RK / Vatican News)
