Popiežiaus Vėlinių homilija Laurentino kapinėse
Šių metų Visų Mirusiųjų minėjimo dieną, per Vėlines, popiežius Pranciškus 16 valandą nuvyko į „Cimitero Laurentino“, į kapines Romos miesto pietiniame pakraštyje, prie „Via Laurentina“ kelio, kuris kadaise vedė į romėnų Laurentum miestą, kurio pėdsakų šiandien jau nėra likę.
2002 metais atidarytos Laurentino kapinės yra trečios pagal dydį iš vienuolikos oficialių Romos kapinių. Jos sąlyginai naujos, todėl jose nėra monumentalių paminklų. 2012 metais jose buvo inauguruotas „Angelų sodas“: maždaug šešių šimtų kvadratinių metrų žalias plotas, kuriame laidojami dėl natūralių priežasčių ar dėl aborto negimę vaikai. Jų ramybę saugo du dideli marmuriniai angelai, nekaltumo ir tyrumo simboliai.
Popiežių Laurentino kapinėse pasitiko jo vikaras Romos miestui kardinolas Angelo De Donatis, pietinių Romos miesto kvartalų vyskupas augziliaras Paolo Lojudice ir kapinėse esančios didelės Prisikėlusio Kristaus koplyčios kapelionas t. Claudio Palma.
Būtent šioje koplyčioje popiežius Pranciškus aukojo Vėlinių šventąsias Mišias už mirusius. Prieš tai stabtelėjo maldai prie „Angelų Sodo“.
*
„Šiandienos liturgija yra realistiška ir konkreti. Ji mums kalba apie tris gyvenimo dimensijas, kurias suvokia ir vaikai: praeitį, ateitį ir dabartį. Šiandien yra atminties diena – tai praeitis. Tai diena, kai atsimename tuos, kurie ėjo pirma mūsų. Lydėjo mus, suteikė mums gyvenimą“, - kalbėjo popiežius Pranciškus homilijoje. Atsiminti. Atmintis yra tai, kas tautą padaro stipria, nes tada ji jaučiasi įsišaknijusi kelyje, įsišaknijusi istorijoje. Atmintis mums leidžia suprasti, kad nesame vieni, tačiau esame tauta.
Nėra lengva ar paprasti atsiminti. Dažnai jaučiame, kad yra sunku atsigręžti atgal ir mąstyti apie tai, kas įvyko mano gyvenime, mano šeimoje, mano tautoje. Bet šiandien yra atminties diena, kuri mus veda prie šaknų.
Šiandien yra vilties diena, pažymėjo popiežius. Antrasis skaitinys mums kalbėjo apie tai, kas mūsų laukia: nauja žemė, naujas dangus ir „naujoji Jeruzalė, nužengianti iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui“ (Apr 21). Atmintis ir viltis, viltis susitikti, viltis pasiekti meilę, kuri mus sukūrė, vietą, kur mūsų laukia Tėvo meilė.
Tarp praeities atminties ir ateities vilties yra trečioji dimensija: tai mūsų kelias, kurį turime nueiti ir kurį einame. Kaip nepaklysti? Kokia šviesa man padės? Koks yra Dievo duotas navigacijos aparatas? Tai Palaiminimai, kurių mus Evangelijoje išmokė Jėzus. Šie Palaiminimai – romumas, neturtas, teisingumas, gailestingumas, širdies tyrumas yra šviesa, kuri padeda nepaklysti. Tai mūsų dabartis.
„Prašykime Viešpaties malonės niekada neprarasti atminties, nepaslėpti atminties – asmens, šeimos, tautos. Vilties malonės, nes tai Dievo dovana: mokėti viltis, matyti horizontą, o ne sieną prieš akis. Tesuteikia mums malonę suvokti, kokia yra mūsų kelio šviesa, padedanti jo nepamesti ir atvykti ten, kur mūsų laukiama su tokia didele meile“, - meldė Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)
