Jei bažnyčia nenaudojama
Į tai atsako Popiežiškosios kultūros tarybos parengtas dokumentas apie nenaudojamų kulto pastatų desakralizavimą, kuris buvo pristatytas Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete vykusiame susitikime „Ar Dievas čia nebegyvena?“ Jame kalbėjęs Popiežiškosios kultūros tarybos primininkas kard. Gianfranco Ravasi sakė, kad šiandien gana dažnai būna situacijų, kai bažnyčios ir kiti pastatai nebeatlieka funkcijų, kurioms jie buvo pastatyti. Tokiais atvejais, bažnyčios desakralizacija įmanoma, tačiau paskirties pakeitimas turi būti gerai apgalvotas, kad netaptų buvusio kulto pastato profanacija. Kardinolas paminėjo Romos miesto pavyzdį: senamiestyje yra labai daug nenaudojamų bažnyčių, tačiau nesiryžtama jų desakralizuoti, suvokiant jų dvasinę ir kultūrinę vertę.
Pasak kardinolo, labai svarbu, kad vyskupai, kunigai ir kiti asmenys, atsakingi už bažnytinio kultūrinio paveldo ir nuosavybės administravimą, būtų gerai paruošti savo darbui. Klaidas, kurių, deja, pasitaiko, dažniausiai nulemia kultūrinio ir dvasinio paveldo svarbos nesupratimas ir, bendrai, kompetencijos stoka.
Jei jau ryžtamasi desakralizuoti bažnyčią, reikia pasirūpinti ir jos inventoriumi, kuris gali būti perkeltas į kitą bažnyčią arba muziejų. Ypatinga pagarba turi būti skiriama altoriui. Neįmanoma atšaukti altoriaus konsekracijos, tad, jei negalima uždaromos bažnyčios altoriaus perkelti į kitą bažnyčią, jis turi būti sunaikintas, su visa derama pagarba.
Kardinolas taip pat priminė tikinčiųjų bendruomenės balso svarbą. Nei vyskupas, nei klebonas patys negali priimti sprendimo uždaryti kulto pastatą. Sprendimas turi būti suderintas su vietos bendruomene. Taip pat su bendruomene, su vietos civiline valdžia ir su specialistais turi būti suderintas sprendimas dėl uždaromos bažnyčios pastato naujos paskirties. (JM / VaticanNews)
