Kalenda – pasakojimas apie Jėzaus gimimą senovės įvykių kontekste

„[Gruodžio dvidešimt penktąją, penkioliktą dieną po jaunojo mėnulio patekėjimo, praėjus daugeliui amžių nuo pasaulio sutvėrimo ir žmogaus sukūrimo pagal Dievo paveikslą, po daugelio šimtmečių nuo tvano pabaigos ir nuo tos dienos, kai danguje buvo nutiesta vaivorykštė – Dievo sandoros ir taikos ženklas, po dvidešimt vieno šimtmečio nuo mūsų tėvo Abraomo gimimo, po trylikos amžių nuo to laiko, kai Mozės vedamas Izraelis išėjo iš Egipto, po maždaug tūkstančio metų nuo Dovydo patepimo Izraelio karaliumi, šešiasdešimt penktąją savaitę pagal Danieliaus pranašystę, šimtas devyniasdešimt ketvirtosios olimpiados metu, septyni šimtai penkiasdešimt antraisiais metais nuo Romos įkūrimo, keturiasdešimt antraisiais imperatoriaus Oktaviano Augusto valdymo metais, kai visoje žemėje viešpatavo taika, – Jėzus Kristus, Amžinasis Dievas ir Amžinojo Tėvo Sūnus, norėdamas savo atėjimu padaryti šventą pasaulį, pradėtas iš šventosios Dvasios, po devynių mėnesių, gimė iš Mergelės Marijos Judo Betliejuje. Toks buvo mūsų Viešpaties Jėzaus Kristau žmogiškasis gimimas.]“