Sirija: nuo skausmo link vilties. Dei Mar Musa vienuolyno Kalėdos

Skausmas (alam) ir viltis (amal) tai du arabiški žodžiai, sudaryti iš vienodų raidžių, tačiau jų reikšmė visiškai skiriasi. Visgi juos glaudžiai sieja ryšys, išryškėjantis maldoje ir Dievo artumoje. Taip prasideda „Kalėdų laiškas“, kurį šiomis dienomis draugams, rėmėjams, pažįstamiems išsiuntė Dei Mar Musa vienuolių bendruomenės nariai. Bendruomenę  įkūrė jėzuitas Paolo Dall’Oglio, dingęs Sirijoje 2013 m. liepą Rakos mieste, kuris tuo metu buvo džihadistų grupių centras kare prieš Assado kariuomenę.  Laišką pradeda sesuo Houda Fadoul, vienuolijos vyresnioji, ji primena, kad tikroji dvasinė paguoda ateina iš Dievo maldoje. Krikščioniškai atsiliepti į mus slegiantį skausmą galime tik sekdami Kristų, kai vienijame savo skausmą su Jėzaus skausmu, aukodami savo kančias už teisingą ir taikų pasaulį.

Kalėdų laiške bendruomenė trumpai aprašo veiklas ir įvykius, pažymėjusius jų gyvenimą pastaruoju metu, bažnytiniame ir socialiniame kontekste, kurį įvardija kaip „sudėtingą ir neraminantį“. Laiške rašoma, kaip kunigas Jacques Murad, kurį vadinamosios Islamo valstybės teroristai laikė pagrobę keletą 2015 m. mėnesių, kartu su Irako pabėgėliais šventė Didžiąją savaitę Turkijoje, o brolis Jens vienuolyne Sulaymaniyah vietovėje, Kurdistano regione, pabaigė kelių pastatų statybą šalia bažnyčios, viename jų atidarydamas kalbų mokyklą, kuri pritraukia vis daugiau žmonių – krikščionių ir musulmonų, vaikų ir suaugusių. Suaugusiems kalbų mokymasis padeda rasti darbą, o vaikams suteikia progą susipažinti su kitomis etninėmis grupėmis.

Toliau laiške pasakojama, kad sesuo Deema didžiąją metų dalį praleido Mar Musa vienuolyne, priimdama, išklausydama, padėdama svečiams, ypač jaunimui, kurie nešiojasi širdyje skausmą dėl situacijos Sirijoje ir tikėdamiesi geresnės ateities.

Laiške minima ir vaikų muzikos mokyklų veikla, pagalba pabėgėliams apsigyvenusiems Zaydal ir Fayrouzé kaimuose, įvyko ir santuokų, gimė vaikai.

Dei Mar Musa vienuoliai Kalėdų laiške prisimena kunigą Paolo Dall’Oglio, kurio likimas dar nežinomas. „Karštai meldžiamės Dievui už jį ir kitus tūkstančius dingusių Sirijos karo metu, kurių šeimos neturi jokių žinių apie artimuosius“.

Vienuoliai džiaugėsi išgirdę apie kelis doktorantus, rašančius apie musulmonų-krikščionių dialogą, tokį reikalingą šiandienos pasauliui.  (DŽ / Fides / Vatican News)