Kard. Filoni apie Sinodą Amazonijai ir neeilinį misijų mėnesį
Pasak kardinolo, iniciatyva gimė istorinės sukakties kontekste, minint popiežiaus Benedikto XV apaštališkojo laiško „Maximum illud“ šimtmetį bei apmąstant įžvalgas, kurias popiežius Pranciškus pasiūlė praėjus penkiasdešimčiai metų po Vatikano II Susirinkimo mūsų laikų Bažnyčiai ir kurios išdėstytos paraginime Evangelii gaudium, apibūdinančiame ją kaip evangelizuojančią Bažnyčią.
Evangelizacija tapo kiekvienos veiklos šerdimi: tiek tradicinėje sielovadoje, tiek Evangelijos skelbime tautoms ar tiems, kurie, nors ir pakrikštyti, Evangelijos nepažįsta. Tad kaip kad apaštališkasis Benedikto XV laiškas buvo dokumentas, pakeitęs misijų veidą, taip ir popiežius Pranciškus norėjo, kad Bažnyčia naujai atrastų misijas ir misijų formas.
Toks yra autentiškas turinys, esminė idėja, kurią nori perteikti Kongregacija, noriai pritariant Pranciškui, kad pasaulyje neliktų nepastebėtas dokumento Maximum illud šimtmetis ir ypač tai, ko dabartinis popiežius trokšta Bažnyčiai. Į šį kontekstą įsilieja ir Vyskupų Sinodas, dedikuotas Amazonijos regionui, plačiai teritorijai, kur dar reikia Evangelijos skelbimo.
Pasirengimą ypatingajam misijų mėnesiui stengiamasi decentralizuoti, įtraukiant nacionalines vyskupų konferencijas, kad kiekviena Bažnyčia jaustų evangelizavimo poreikį ir jį įgyvendintų per specifinius projektus. Kongregacijos bei Šv. Urbono universiteto ekspertai bendradarbiaudami su įvairių šalių atstovais iš tolimiausių pakraščių parengė neeilinio misijų mėnesio gaires su misionieriško dvasingumo, bibliniais, teologiniais tekstais, komentarais, tikėjimo liudytojų biografijomis. Tekstus anglų, prancūzų, ispanų ir italų kalbomis galima rasti svetainėje www.october2019.va, kartu su popiežiaus apmąstymais, maldomis. Taip pat patalpintas ir video, pristatantis ypatingą misijų mėnesį, bei grafinis ženklas, simbolizuojantis popiežiaus parinktą temą „Pakrikštyti ir išsiųsti“. Nes kiekvienas žmogus, kuriam suteiktas Krikšto sakramentas, vienijantis jį kaip Dievo vaiką su Bažnyčia, yra pakviestas būti išsiųstuoju: tad misionierystė nėra skirta tik vyskupams, kunigams ar vienuoliams, tačiau „visa Bažnyčia yra misijoje pasaulyje“.
Kardinolas paminėjo ir kitas vyksiančias inciatyvas – susitikimai su vietos Bažnyčių teologais Kalkutoje, Zambijoje ir Makao Azijoje. Kalbėdamas apie praėjusius 2018-uosius, kaip svarbiausią renginį Misijų dikasterijos prefektas išskyrė penktąjį Amerikos misijų kongresą, vykusį liepą Bolivijoje, kur jis dalyvavo kaip ypatingasis popiežiaus paisuntinys. Kongreso tikslas – sustiprinti vietos Bažnyčių savimonę misijoms, kad misionierystė kiltų iš pačių Bažnyčių kaip brandos vaisius.
Kitas renginys, kuriame dalyvavo kardinolas, – Angolos ir San Tome vyskupų konferencijos įsteigimo penkiasdešimtmečio jubiliejus, kur lankydamas tris regionus jis matė augančią Bažnyčią, ryškų pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios veikloje, pilnas seminarijas. Pasak kardinolo, Afrikos tikrovė iniciatyvi ir kupina ugnies, tačiau ten dar daug ką reikia nuveikti. Didelis darbas – karitatyvinis, nes nėra Evangelijos be artimo meilės, tai ypač buvo ryšku šiose dviejose Afrikos šalyse, kur daug kas daroma vardan vaikų ir senukų, vargšų, ligonių gerovės.
Kardinolas prisiminė ir 2017 m. lankytas Azijos šalis – Mianmarą ir Bangladešą, kur katalikų buvimas turi būti dar labiau skatinamas, nes Bažnyčia yra maža. Tai būdinga didžiajai daliai Azijos ir Okeanijos – kardinolas Filoni priminė Jono Pauliaus II žodžius, kad trečiąjį tūkstantmetį reikia paaukoti Azijos ir Ramiojo vandenyno tautų evangelizacijai. Popiežius Pranciškus norėjo sustiprinti evangelizavimo veiklą paskirdamas du Azijos kardinolus Pakistane ir Japonijoje, kur katalikai persekiojami ar gyvena ypač sekuliarizuotoje visuomenėje. (DŽ/ L’Osservatore Romano).
