Panama. Valstybės ir tikinčiųjų bendruomenės istorija
Panama yra palyginti jauna valstybė, tapusi nepriklausoma visu šimtmečiu vėliau už kitas Lotynų Amerikos šalis. Dabartinės Panamos teritoriją, kaip ir didelę dalį žemyno, iki devynioliktojo amžiaus pradžios valdė Ispanija. Vėliau ši teritorija atiteko 1810 m. nepriklausoma valstybe tapusiai Kolumbijai. Ir tik 1903 m. atsiskyrusi nuo Kolumbijos Panama tapo nepriklausoma valstybe.
Panamos plotas – apie 75 tūkst. kvadratinių kilometrų (truputį daugiau nei Lietuvos). Šiandien Panama turi apie 4 milijonus gyventojų, kurių beveik pusė gyvena sostinėje – Panamos mieste.
Panamos valstybės atsiradimą tam tikra prasme nulėmė jos geografinė kolokacija – siauriausia dalis sąsmaukos, jungiančios Šiaurės ir Pietų Ameriką. Panamos siekimą atsiskirti nuo Kolumbijos parėmė Jungtinės Valstijos. Netrukus po nepriklausomybės paskelbimo Jungtinėms Valstijoms buvo atiduota siaura žemės juosta, kurioje pradėta kasti Panamos kanalą. Atlanto ir Ramųjį vandenynus jungiantis 81 kilometro ilgio kanalas buvo atidarytas jau 1914 m. Mainais už kanalo eksploatavimą Jungtinės Valstijos Panamai kasmet mokėjo po 10 milijonų dolerių. Ilgainiui toks sandoris Panamos valdžiai tapo nepriimtinas. Po ilgokai trukusių nesusipratimų ir derybų 1977 m. buvo pasirašyta sutartis, kuria Jungtinės Valstijos įsipareigojo 2000 m. perduoti kanalą Panamai. Nuo to laiko kanalas yra pagrindinis Panamos pajamų šaltinis.
Bažnyčios Panamoje istorija siekia šešioliktojo amžiaus pradžią, ispanų kolonistų atvykimo laikus. Šios teritorijos gyventojus evangelizavo iš Ispanijos atvykę pranciškonai; vėliau ir jėzuitai. Iš pradžių dabartinės Panamos teritorija priklausė Limos arkivyskupijai, nors jau šešioliktojo amžiaus pradžioje buvo įkurta ir pirmoji vietinė vyskupija – Santa Maria la Antigua. Vėliau Panama tapo Kolumbijos Kartachenos bažnytinės provincijos dalimi. Devynioliktojo amžiaus pradžioje Panamos katalikai palaikė atsiskyrimą nuo Ispanijos ir šios teritorijos priklausymą Kolumbijai. Kai po šimto meto tarp vietinių liberalų kilo Panamos atsiskyrimo nuo Kolumbijos judėjimas, vietinė Bažnyčia jam nepritarė. Dėl šios priežasties kelis dešimtmečius Panamos valdžios ir Bažnyčios santykiai buvo gana šalti. Galiausiai 1925 m. pasibaigė nesusipratimų laikotarpis ir buvo įkurta atskira Panamos bažnytinė provincija.
Šiandien Panamoje yra 8 vyskupijos, kuriose tarnauja 15 vyskupų ir 230 diecezinių kunigų. Kunigų vienuolių yra 180; seserų vienuolių – 450; nuolatinių diakonų – 80. Beveik 90% Panamos gyventojų yra priėmę krikštą Katalikų Bažnyčioje.
Prieš dabartinį popiežiaus Pranciškaus vizitą, 1983 m. Panamą aplankė popiežius Jonas Paulius II. (JM / VaticanNews)
