Tikybos pamokos – vieta klausimams
Kad vaikų ir tėvų lūkesčiai sulauktų geresnio atsako, katalikų tikybos mokytojai turėtų atsigręžti į praėjusio rudens Vyskupų sinodo jaunimui paraginimus ir pasiūlymus. Italijos vyskupų konferencijos taryba rašo, jog „tarp įvairių aptartų temų mums atrodo svarbu pabrėžti iš jaunuolių pasaulio kylantį kvietimą klausytis“. Daug jaunuolių pajaučia, kad jų balsas nėra įdomus nei socialinėje, nei bažnytinėje aplinkoje, kad menkai girdimi jų skundai, ypač skurdo ir išnaudojimo situacijose, kad maža suaugusiųjų, kurie turi laiko ir sugeba juos išklausyti.
Tokio klausymosi reikia visoje mokykloje, tačiau tikybos pamokose ypač svarbu išgirsti giliausius ir tikrus mokinių, vaikų ir paauglių, klausimus, kurie gali būti ir radikalūs, ir netaktiški. Tikybos pamokų gairės, mokytojų formacija, pasirengimas rimtai ir kultūriškai pagrįstai diskusijai tokiems klausimams suteikia daug erdvės, rašo italų vyskupai.
Pasak jų, Vyskupų Sinode jaunimui taip pat konstatuota, kad jei nemažam skaičiui jaunuolių „Dievas, religija, Bažnyčia“ atrodo tušti žodžiai, tai Jėzaus figūrai jie yra jautrūs, ypač kai sugebama ją gerai pristatyti. Įvairiausiais būdais ir šiandien mokiniai sako: „Mes norėtume pamatyti Jėzų!“ (Jn 12, 21). Juose plazda sveikas nerimas, būdingas žmogaus širdžiai, ieškančiai dvasingumo, Dievo ir meilės. Katalikų tikybos mokymas yra tinkama vieta kalbėti apie Jėzų: ne dėl prozelitizmo, o dėl galimybės kiekvienam savo sąžinės gelmėje atrasti įtikinančių atsakymų.
„Linkime, kad ir šiais metais daug mokinių pasinaudotų šiuo ugdymo pasiūlymu, kurio tikslas yra pilna žmogiška ir kultūrinė formacija“, – pažymi italų vyskupų konferencijos taryba. (RK / Vatican News)
