Arkivysk. G. Grušas: nukentėjusiuosius raginame netylėti
Arkivysk. G. Grušas: Aišku, kad yra problema, kad yra blogai. Kai kuriose šalyse ji aptariama žymiai plačiau, negu kitose. Vienas dalykų, kuriuos, manau, popiežius norėjo pabrėžti sušaukdamas šį susitikimą, – kad tai visuotinės Bažnyčios, o ne vienos ar kitos vyskupų konferencijos problema. Kai kuriose šalyse dar ji nepakankamai išryškėjusi. Popiežius ir mes per šias kelias dienas žiūrėjome kaip ji reiškiasi pasaulyje. Pirmiausiai ji liečia šeimas, mokyklas, sportą. Tačiau blogiausia, kad ji yra ir Bažnyčioje. Šiuo suvažiavimu popiežius norėjo pabrėžti, kad Bažnyčia negali pasiduoti blogiui, kuris veikia pasaulyje ir kuris įsiskverbė ir į Bažnyčią. Turime visi kartu bendromis jėgomis dirbti, kad tai būtų iš viso pašalinta. Turime šį blogį pašalinti iš Bažnyčios, bet ir atkreipti visos visuomenės dėmesį. Įvairiose šalyse buvo sukaupta geros patirties, kuria norima pasidalinti siekiant užkirsti kelią, kad šie dalykai nesikartotų.
Kokių naujų konkrečių priemonių laukiama po šio susitikimo?
Arkivysk. G. Grušas: Dalį priemonių mes jau turime. Lietuvos vyskupų konferencija 2012 m. parengė ir 2014 m. Tikėjimo mokymo kongregacija patvirtino procedūrines priemones teisingumui užtikrinti, kai surandame tokį atvejį. Kartu buvo parengtos ir gairės kaip užkristi šiems nusikaltimams kelią. Dabar galėsime labiau pasinaudoti kitų vyskupų konferencijų patirtimi. Manau, kad ir Vatikanas išleis atnaujintas gaires kaip veikti šioje srityje. Kartu su medžiaga, kuri mums buvo išdalinta per šį suvažiavimą, buvo ir Jungtinių Tautų organizacijos parengti duomenys apie smurtą prieš vaikus įvairiose srityse, įskaitant seksualinį smurtą. Popiežius pabrėžė formacijos svarbą – seminarijose, kunigų ir visų dirbančiųjų Bažnyčioje. Tad ir mes žiūrėsime kaip atnaujinti mūsų formacijos programas, nuolatinę formaciją, ne tik siaurai prevencijos, bet ir kelio į šventumą prasme. Paprastai mes formacijoje labai pabrėžiame šventumo siekimą, tačiau atsižvelgiant į esamą situaciją, šiandien kalbant apie kelią į šventumą turi būti labiau pabrėžtas teisingas santykis su kitais žmonėmis.
Kas atidžiau sekė šį susitikimą, atkreipė dėmesį į skaidrumą ir naują komunikavimo kokybę, lyginant su kitais Vatikane vykusiais visuotinio masto renginiais, pav. sinodais.
Arkivysk. G. Grušas: Taip. Iš tikrųjų šis susitikimas skyrėsi nuo sinodų ar kitų suvažiavimų, kuriuose esu dalyvavęs. Viena – šis suvažiavimas buvo gana intensyvus, truko tris dienas, kai tuo tarpu sinodai tęsiasi beveik po mėnesį. Apie atvirumą buvo ir kalbama, ir juo gyvenama. Buvo kalbama apie atskaitomybę, apie skaidrumą, apie teisingą administraciją. Bet ir pats suvažiavimas šia prasme buvo pavyzdingas.
Be bendrųjų posėdžių dalis darbų vyko kalbinėse grupėse. Jūs buvote vienos jų moderatorius.
Arkivysk. G. Grušas: Grupėse dirbo vyskupų konferencijų pirmininkai arba vienuolijų vyresnieji ir matėsi, kad visi yra iš arti susipažinę su nepilnamečių išnaudojimo problemomis, turi patirties. Mūsų grupėje tarp kitų buvo atstovai iš Airijos, Australijos ir Vokietijos. Visos šios trys vyskupų konferencijos turi skausmingą patirtį šioje srityje. Kai kurie iš kitų šalių, pavyzdžiui iš Afrikos, sakė: „Tai nėra mūsų pagrindinė problema“. Prisipažįsta, kad yra problema visuomenėje, bet sako: „Jei mes kalbame apie vaikų apsaugą – tai pirmiausiai mums rūpi vaikai parduodami į vergiją, prieš jų valią imami į kariuomenę. Tai mums svarbiau“. Tačiau po poros dienų diskusijų jie suprato, kad ir šioje srityje turi imtis priemonių, kad užkirstų kelią šioms nuodėmėms, šiems nusikaltimams ir apsaugotų mažutėlius. Manau, mes matysime, kad visoje Bažnyčioje stiprės nepilnamečių apsauga. Yra Bažnyčioje ir kitų organizacijų ir grupių, kaip Šv. Mortos grupė, kuri kovoja su prekyba žmonėmis. Ir jos svarsto klausimus, kurie liečia nepilnamečius.
Kokia padėtis Lietuvoje? Iš spaudos esame girdėję tik apie kelis tokius atvejus.
Arkivysk. G. Grušas: Pas mus Bažnyčios institucijose tirta tik keletas atvejų. Prieš išvykstant į Romą man teko susitikti su keliais nukentėjusiais. 2012 m. mes parengėme pirmąsias procedūras ir prevencijos gaires, 2014 m. jos buvo patvirtintos. Pagal šią tvarką jau esame kelis atvejus ištyrę. Rūpinamės ir formacija. Pavyzdžiui mūsų (Vilniaus) arkivyskupijoje visuose dekanatuose kunigai jau buvo susitikę su šios srities specialistais, aptarė šias problemas. Turime dar plėsti parengimą visiems, kas dirba su vaikais, kad visi žinotų gaires, visi jų laikytųsi. Pasinaudosime ir medžiaga, kuri bus atsiųsta iš Vatikano, iš kitų vyskupų konferencijų. Kita sritis – tai tų žmonių, kurie buvo išnaudojami, drąsinimas.
Stabdo drovumas, baimė... O gal nėra ir struktūros, skirtos tam, kad juos išklausytų.
Arkivysk. G. Grušas: Tos struktūros pradžia jau yra. Kiekvienoje vyskupijoje turime žmogų, kuris yra atsakingas už tyrimą. Yra procedūros. Tačiau dažnai reikia žmones paraginti: nebijokite, ateikite, padėsime jums. Dažnai negalime veikti dėl to, kad neturime liudijimų, žmonės neateina, neišdrįsta pasakyti. Dabar bus daugiau paraginimų, kad žmonės, kurie tai patyrė, netylėtų. Tuomet ir mes galėsime geriau tvarkytis ir užtikrinti, kad jaunimas būtų saugus.
Labai ačiū.
