Pijus XII: šv. Kazimieras – šauniausias jaunuolis
Šeštadienį, kovo 2 d., sukako Pijaus XII išrinkimo 80-soios metinės. Eugenio Pacelli, paskutinis romietis, tapęs popiežiumi, buvo išrinktas per savo gimtadienį, 1939 m. kovo 2 d. Vienoje pirmųjų audiencijų, kovo 4-ąją, jis priėmė Vatikano archyvo darbuotojus. Reikšminga, kad po aštuonių dešimtmečių popiežius Pranciškus anos audiencijos 80-ųjų metinių dieną pranešė, kad po metų – 2020-ųjų kovo 2-ąją – taps prieinamas Pijaus XII pontifikato archyvas.
Popiežius Pranciškus ir jo pirmtakai ne kartą yra sakę norintys atverti visą Pijaus XII archyvą mokslininkams, tačiau prieš tai archyvo darbuotojai turėjo užbaigti didžiulį katalogo parengimo darbą, apimantį labai ilgą pontifikatą, trukusį vos ne du dešimtmečius ir labai svarbų tiek Bažnyčios, tiek pasaulio istorijai. Pastaraisiais dešimtmečiais prieigos prie šio archyvo dokumentų dažniausiai reikalavo Antrojo pasaulinio karo ir Šoa tyrinėtojai. Pijaus XII popiežiavimo pradžia 1939 metais beveik sutapo su karo pradžia, o jo pontifikatas baigėsi 1958 metų spalį karo padalytame pasaulyje.
Šv. Kazimiero šventė – kovo 4-oji – suteikia progą prisiminti lietuvių tautai labai reikšmingą Pijaus XII sprendimą. 1948 metų birželio 11-osios breve popiežius Pijus XII Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kunigaikštį šv. Kazimierą paskyrė ypatinguoju dangiškuoju Lietuvos jaunimo globėju. Kaip skelbiama Vilniaus arkikatedros interneto puslapyje, popiežius Pijus XII „raštą parašė po to, kai pokario metais gavo iš Lietuvos partizanų laišką apie vykstančius sovietų persekiojimus ir daromą didelę psichologinę, moralinę žalą jauniems žmonėms, kurie verčiami šlovinti partiją, tarnauti okupacinėje sistemoje, išsižadėti tikėjimo ir krikščioniškų vertybių“.
Reikia manyti, kad atvėrus Pijaus XII archyvą, bus galima sužinoti daugiau apie tai, kokiais keliais Lietuvos partizanų laiškas pasiekė Šventąjį Sostą ir kaip jis buvo priimtas Vatikane tuo metu, kai Lietuvos valstybės nebuvo, tačiau Šventasis Sostas ir kai kurios kitos pasaulio valstybės atsisakė pripažinti Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos aneksiją. Beje, Šventojo Sosto nepripažinimo politika, arba tiksliau Lietuvos valstybės juridinio egzistavimo pripažinimo tęstinumas, be kita ko, leidęs Lietuvos diplomatinei pasiuntinybei prie Šventojo Sosto veikti iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo ir Lietuvos valstybės atsikūrimo, prasidėjo būtent popiežiaus Pijaus XII pontifikato metu.
Garbingasis Dievo tarnas popiežius Pijus XII 1948 metais skelbdamas šv. Kazimierą Lietuvos jaunimo ypatinguoju dangiškuoju globėju savo brevėje rašė, kad jis ir Apaštalų Sostas tai daro „nuoširdžiai užjausdami dėl didelės nelaimės šią tautą ir ypač tuos jos narius, kurie yra pačiame jaunystės žydėjime“.
Pijus XII rašė, jog labai svarbu, kad šv. Kazimiero gerbimas „tolydžio augtų“ ir galėtų jaunimui „atnešti vis gausesnių šventumo bei Aukščiausiojo paguodos vaisių“, „ypač šiuo mūsų gyvenamu metu (...) pasibaigus žiauriam apgailėtinam karui“.
Popiežius pasidalijo giliu ganytojišku susirūpinimu dėl to meto „pragaištingų sąlygų, už kurias sunkesnių visoje Lietuvos istorijoje nėra buvę“. Jis išsakė gilų nerimą „dėl baisios griūties“, kurios, be kitų tautų, „purtoma (...) ir lietuvių tauta, ypač bręstantys ir jauni žmonės“.
„Visos geriausios jos atžalos, kone visame pasaulyje neseniai vykus ginkluotai kovai, narsiai kovodamos atidavė gyvybes už tėvynę arba pasmerktos lagerio darbams buvo išvežtos į tolimus svečius kraštus; (...) jaunuoliai smurtu buvo priversti tarnauti svetimoje kariuomenėje (...); kiti, likę tėvynėje, yra viliojami bedievių (...), idant bukliau būtų išmokyti vadinamojo komunizmo melagingų tiesų; pagaliau daugelis kitų, išvyti iš tėvynės, yra priversti leisti dienas Europos, Pietų Amerikos, Australijos šalyse ar kituose kraštuose.“
Pasak popiežiaus Pijaus XII, šv. Kazimierą, „šį šauniausią jaunuolį (...) reikia ypač šlovinti ir už tai, kad per visą gyvenimą sugebėjo likti nesuterštas jokiu begėdystės purvu, todėl šiais nepalankiais laikais, kada tyrumo dorybė yra puolama visais įmanomais būdais, jis tikrai yra vertas pelnytai ir pagrįstai būti keliamas Lietuvos jaunuomenei kaip kilnus pavyzdys.“ (SAK / Vatican News)
