Artėja popiežiaus kelionė į Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją
Ir Bulgarijoje, ir Šiaurės Makedonijoje popiežiaus vizitai prasidės protokoliniais susitikimas su politinės valdžios vadovais. Abiejose šalyse popiežius švęs Eucharistiją kartu su mažųjų katalikų bendruomenių nariais; numatyti ekumeniniai susitikimai su abiejose šalyse krikščionių daugumą sudarančių ortodoksų bendruomenių vadovais ir su kitų konfesijų atstovais, taip pat su musulmonais bei žydais, kurie irgi nuo seno gyvena abiejose šalyse.
Krikščionybės Bulgarijoje istorija prasidėjo devintajame amžiuje. Pirmieji apaštalai buvo broliai Kirilas ir Metodijus. Netrukus Bulgarija tapo Bizantijos valda, o vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį. Šešioliktojo amžiaus pabaigoje buvo įkurtos pirmosios pranciškonų misijos, tačiau didesnės katalikų bendruomenės Bulgarijoje nesusikūrė. Tam tikras pagyvėjimas įvyko po turkų valdymo pabaigos, o ypač nuo 1925 metų, kai apaštališkuoju delegatu Bulgarijoje buvo paskirtas arkivysk. Angelo Roncalli, būsimasis popiežius Jonas XXIII. Prasidėjus komunistų valdymui persekiojimus kentėjo ir ortodoksai, ir katalikai. Šiuo metu katalikai sudaro apie vieną procentą šalies gyventojų – apie 70 tūkst. iš maždaug 7 milijonų. Šalyje veikia dvi lotynų apeigų katalikų vyskupijos ir graikų apeigų katalikų egzarchatas.
Bulgarijoje popiežius Pranciškus aplankys sostinę Sofiją ir Rakovskį – nedidelį centrinės Bulgarijos miestą, kuriame gyvena didžiausia šalies katalikų bendruomenė. Sofijoje popiežius susitiks su Bulgarijos prezidentu ir politinio bei visuomeninio gyvenimo lyderiais, aplankys šv. Aleksandrui Nevskiui dedikuotą ortodoksų katedrą, susitiks su Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu ir sinodo nariais. Du kartus popiežius aukos Mišias katalikų bendruomenės nariams: pirmosios vizito dienos vakarą Sofijoje, antrąją dieną – gegužės 6-ąją – Rakovskio mieste. Popiežiaus vizito Bulgarijoje motto: „Pacem in terris“ – „Taika žemė“ – žodžiai, kuriais buvo pavadinta 1963 m. paskelbta Jono XXIII enciklika. Bulgarai katalikai didžiuojasi, kad vyskupas Angelo Roncalli prieš išrinkimą popiežiumi beveik dešimtį metų, kaip Šventojo Sosto atstovas, gyvena jų šalyje.
Popiežiaus vizito laukianti Šiaurės Makedonijos katalikų bendruomenė dar mažesnė – tik apie 20 tūkst. narių, kurie sudaro apie vieną procentą visų nedidelės valstybės gyventojų. Maždaug trys ketvirtadaliai Šiaurės Makedonijos katalikų priklauso graikų apeigų vyskupijai: ketvirtadalis – lotynų apeigų vyskupijai. Skopje lotynų apeigų katalikų vyskupijos istorija siekia Romos imperijos laikus, ketvirtąjį amžių. Graikų apeigų vyskupija įkurta tik pernai. Įdomu, kad nors vyskupijos yra dvi, abiem vadovauja tas pat vyskupas Kiro Stojanovas. Dauguma Šiaurės Makedonijos gyventojų priklauso Ortodoksų Bažnyčiai, istoriškai susijusiai su Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia. Arti trečdalio Šiaurės Makedonijos gyventojų yra musulmonai. Islamas šiame regione – tai iki Pirmojo pasaulinio karo šią teritoriją valdžiusios Osmanų imperijos palikimas.
Kaip Šventojo Sosto žinių tarnybai sakė abiejų Šiaurės Makedonijos katalikų vyskupijų ganytojas vyskupas Kiro Stojanovas, nors popiežiaus vizitas bus labai trumpas – truks tik keletą valandų – jo programa bus labai turtinga ir intensyvi. Be protokolinių susitikimų su šalies valdžia, popiežius susitiks su katalikais, kartu su jais švęs Mišias, atskirtas susitikimas bus skirtas dvasininkams ir pašvęstiesiems, numatytas susitikimas ir su kitų konfesijų ir tikybų atstovais – ortodoksais, metodistais, taip pat musulmonais ir žydais. Kalkutos Motinos Teresės namuose popiežius susitiks su Šiaurės Makedonijos katalikų bendruomenės remiamais vargstančiais žmonėmis. Šiaurės Makedonijos Bažnyčia didžiuojasi, kad Motina Teresė – visame pasaulyje žinoma ir gerbiama šventoji – gimė Skopje, Šiaurės Makedonijos sostinėje. (JM / VaticanNews)
