Prancūzijoje atsisveikinta su Jeanu Vanier
Jeano Vanier laidotuvių Mišių metu buvo perskaitytas trumpas popiežiaus Pranciškaus laiškas. „Gyvenime vienydamasis su Kristumi, kuris prisiėmė visą mūsų žmogiškąjį silpnumą, Jeanas Vanier rūpinosi, kad visi silpni ir pažeidžiami žmonės nebūtų atstumti, bet būtų priimami ir pripažįstami kaip mūsų broliai ir seserys, kad būtų gerbiami visi žmonės, nepriklausomai nuo tikybos ir socialinės padėties“, – sakoma į Prancūziją pasiųstoje popiežiaus žinioje. „Medžiu Dievą, – tęsia Pranciškus, – kad saugotų didžiąją gražią Arkos šeimą ir kad visos Jeano Vanier pavyzdžio įkvėptos bendruomenės ir toliau būtų šventės ir atleidimo, atjautos ir džiaugsmo vietomis, kad kiekvienam kenčiančiam žmogui liudytų, jog Dievas visus myli ir kviečia būti broliško, teisingo ir taikaus pasaulio piliečiais“.
Nors Jeanas Vanier pageidavo paprastų ir kuklių laidotuvių, jo išlydėti susirinko per aštuonis šimtus kviestinių svečių iš keliasdešimties pasaulio valstybių, neskaičiuojant tų, kurie atvyko savarankiškai ir galėjo stebėti apeigas lauko ekrane. Dar kiti sekė tiesioginę laidotuvių transliaciją prancūzų katalikų televizijos KTO transliacijoje. Šventosioms Mišios vadovavo Rennes arkivyskupas Pierre d’Ornellas. Tarp Mišių dalyvių ne vien katalikai, bet ir kitų konfesijų atstovai, kitų įsitikinimų žmonės, nes ilgametis ir vaisingas Jeano Vanier gyvenimas, religinis ir filosofinis mąstymas palietė tūkstančius.
Jeanas Vanier taip pat yra vienas iš steigėjų „Tikėjimo ir šviesos“, krikščioniškos susitikimų bendruomenės, kurioje draugauja žmonės su proto negalia, jų tėvai ir draugai, dažniausiai jaunimas.
Jeano Vanier laidotuvių Mišiose keletas šių asociacijų narių, turinčių sutrikimų ir sveikų, liudijo kaip jų gyvenimas buvo pakeistas, kaip jie, eidami Jeano Vanier atvertu dvasingumo ir gyvenimo keliu galėjo išsilaisvinti iš vienatvės, iš egoizmo, dalintis meilės dovanomis, atrasti tikėjimo paguodą. „Merci Jean“ – „Ačiū Jeanai“, daug kartų visų vardu ištarė jie. (RK / Vatican News)
