Bažnyčios vieta – su Marija prie Kristaus Kryžiaus
Karmelio Marijos šventė istoriškai susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos, susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui, ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu – škaplieriumi. Škaplierius yra karmelitų ypatingo pamaldumo Švenčiausiajai Mergelei Marijai ženklas. Ordino nariams škaplierius yra abito dalis. Katalikų pasauliečių nešiojamas škaplierius – tai dvi rudo audeklo (kaip karmelitų abitas) skiautės, sujungtos virvutėmis arba juostelėmis. Škaplierius nešiojamas ant kaklo: viena jo dalis kabo ant krūtinės, kita – ant nugaros. Škaplierius, kaip ir vienuolio abitas, simbolizuoja naują gyvenimą apsivilkus Kristumi.
Palestinoje įsikūrusi Karmelio kalno Dievo Motinos brolija nuo pat pradžių brangina su Karmelio kalva susijusį pranašo Elijo atminimą. Senojo Testamento Pirmojoje karalių knygoje pasakojama apie pranašo Elijo šioje vietoje aukotą auką. Ant Karmelio kalvos susigrūmė tikrojo Dievo pranašas Elijas ir pagonių dievaičio Baalo kunigai. Dievas priėmė Elijo auką, o pagonių auka buvo atmesta ir Baalo kunigai sugėdinti kaip stabmeldžiai.
Kryžiaus žygių laikais Karmelio kalne įsikūrė krikščionių atsiskyrėlių bendruomenė. Tryliktojo amžiaus pradžioje tuometinis Jeruzalės vyskupas Albertas parašė Karmelio kalno vienuoliams regulą ir nuo to laiko pradėta juos vadinti karmelitais. Pasibaigus kryžiaus žygiams ir žlugus Palestinos krikščionių valstybei Karmelio kalno vienuoliai persikėlė į Europą ir greitai paplito visose žemyno šalyse. Pasak tradicijos, 1251 m. vienam Anglijos vienuoliui apsireiškusi Mergelė Marija įteikė škaplierių ir pažadėjo, kad, kas jį nešios, nepateks į pragarą.
Po dviejų šimtų metų, jau plačiai po Europą paplitęs karmelitų ordinas buvo praplėstas ir papildytas: buvo įkurta klauzūroje gyvenančių seserų karmeličių atšaka ir vadinamasis trečiasis ordinas, tai yra pasaulietiškoji karmelitų ordino atšaka. Šešioliktojo amžiaus viduryje šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono mokymo įtakoje karmelitų ordinas buvo reformuotas ir pasidalijo į dvi pagrindines atšakas – senosios regulos karmelitus ir reformuotuosius (basuosius) karmelitus. Nuo to laiko karmelitai liudija Kristų ir kontempliatyviu gyvenimu, ir apaštališka veikla.
Karmelitų ordinas davė Bažnyčiai tokius garsius šventuosius kaip jau minėtieji Teresė Avilietė ir Kryžiaus Jonas. Karmelitė buvo šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir garsioji dvidešimtojo amžiaus šventoji kankinė Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein.
Septynioliktajame amžiuje karmelitai pasiekė ir Lietuvą. Iki aštuonioliktojo amžiaus vidurio įsikūrė net dvylika karmelitų ir karmeličių, priklausančių ir senos regulos atšakai, ir basųjų karmelitų vienuolynų. Šiuo metu tėra tik vienas – Paštuvos seserų karmeličių vienuolynas, atkurtas 1994 m.
Tuo tarpu Linkuvoje, kur karmelitų vienuolynas veikė nuo septynioliktojo iki devynioliktojo amžiaus, iki mūsų dienų yra išlikę kasmet iškilmingai švenčiami Karmelio Kalno Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Škaplierinės – atlaidai. Šiemetiniai Linkuvos atlaidai prasideda penktadienį, liepos 19-ąją. Pagrindinė atlaidų diena bus švenčiama sekmadienį, liepos 21-ąją. (JM / VaticanNews)
