Į Vatikaną atvyksta Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios hierarchai
Galima priminti, kad susitikimas su Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios vyresniaisiais įvyks dieną po popiežiaus Pranciškaus susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuriame taip pat bus aptarta Ukrainos situacija.
Unitai
Graikų, arba bizantiškų apeigų katalikų, Bažnyčios gimimas tuo metu Lenkijos ir Lietuvos respublikų kontroliuojamoje teritorijoje yra Bresto unijos (1595–1596 m.) pasekmė. Todėl graikų apeigų katalikai kartais vadinami „unitais“. Bresto susitarimuose didelė dalis Abiejų Tautų Respublikos ortodoksų ganytojų išreiškė vienybę su popiežiumi, priėmė katalikų principus, tuo pat metu išlaikė didžiąją savo liturgijos ir tapatybės dalį. 1620 metais gimė iš tiesų novatoriškas sumanymas įsteigti patriarchatą, kuris būtų vienybėje ir su Roma, ir su Konstantinopoliu, būtų tuo pat metu ir katalikiškas, ir ortodoksiškas, tačiau jis Romai ir Konstantinopiui pasipriešinus buvo atmestas.
Komunistinis režimas rėmė valstybinį ateizmą ir persekiojo visas krikščioniškas konfesijas, bet dar negailestingesnis jis buvo graikų apeigų katalikams Ukrainoje. Jiems buvo uždrausta egzistuoti, buvo nurodyta tapti ortodoksų Bažnyčios nariais. Jiems priklausantis turtas ir bažnyčios, jei nebuvo atimti valstybės, taip pat perduoti ortodoksams.
Gyvastinga tikrovė
Tačiau 1987–1989 metais, sovietiniam režimui silpstant ir žlungant, graikų katalikų bendruomenės išniro iš pogrindžio arba atsiskyrė nuo ortodoksų bendruomenių, kuriose iki to laiko egzistavo kaip „Bažnyčia Bažnyčioje“. Per keletą metų daugiau nei trys milijonai asmenų save identifikavo kaip graikų apeigų katalikus, įrodė savo dinamiškumą bei gyvastingumą. Kaip tik šio birželio pabaigoje didysis arkivyskupas Ševčiukas vadovavo įvairioms šventinėms apeigoms, kuriomis paminėtos 30-osios Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios išėjimo iš pogrindžio prieblandos metinės. Per tris dešimtmečius buvo atkurta arba naujai sukurta jos struktūra, atgaivinta sielovada, teologinė formacija. Vėl atsistoti ant kojų po tokio ilgo laiko nebuvo lengva ne vien dėl natūralių sunkumų, bet ir dėl nuolatinės polemikos su ortodoksais, ypač Maskvos ortodoksų patriarchatu. Šis labai nenoriai pripažįsta graikų apeigų katalikų tapatybę ir teisę egzistuoti, tvirtina, jog graikų apeigų katalikai neteisėtai pasisavino kai kurias bažnyčias ir nuosavybę. Tačiau su neseniai Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus pripažintos Ukrainos ortodoksų autokefalinės Bažnyčios galva Epifanijumi santykiai draugiški ir pagarbūs.
Didysis arkivyskupas
Ukrainos religinės informacijos tarnyba (RISU) paskelbė interviu, kuriame graikų katalikų galva Sviatoslavas Ševčiukas išsamiai komentuoja susitikimą Romoje ir kitus aktualius klausimus. Šis ganytojas Ukrainos graikų katalikų vyresniuoju išrinktas 2011 metais ir Apvaizda taip lėmė, jog jis darbavosi Buenos Airėse, kur susipažino su miesto arkivyskupu Bergoglio, dabartiniu popiežiumi Pranciškumi. Jie išsaugojo artimą ryšį ir tada, kai kiekvienas išvyko iš Buenos Airių pradėti naujos tarnystės. Kaip yra pasakojęs pats Ševčiukas, sunkiausiais Ukrainai mėnesiais, kovose su separatistais rytuose ir Rusijos pajėgomis žūstant šimtams kareivių, jis kas savaitę asmeniškai telefonu popiežiui perteikdavo situaciją.
Didysis arkivyskupas interviu atkreipė dėmesį, jog toks graikų apeigų ganytojų, popiežiaus ir Romos kurijos vyresniųjų susitikimas siekiant suprasti padėtį Ukrainoje ir graikų apeigų Bažnyčios poreikius yra „nauja metodologija“.
„Mums yra aišku, kad tam tikri Apaštalinio (Petro) Sosto ekspertų ratai suvokia, jog Ukrainos graikų apeigų Bažnyčia yra raktas į bendrą situacijos Ukrainoje suvokimą. Tad mes bandysime kalbėti apie bloką klausimų, susijusių su Ukrainos sociopolitine ir humanitarine padėtimi, apie bendradarbiavimą su kitomis Bažnyčiomis ir organizacijomis. Žinoma, mes kalbėsime apie visą savo Bažnyčią, nes į susitikimą pakviesti metropolitai ne vien iš Ukrainos, bet ir iš Brazilijos, Kanados, Jungtinių Valstijų, Lenkijos. Tai bus proga aptarti mūsų Bažnyčią pasaulyje. Mes norime popiežiui pristatyti mūsų Bažnyčios dabartinę situaciją, mūsų poreikius ir dabar kylančius sielovadinius iššūkius.” (RK / Vatican News)
