Žemaičių Kalvarijoje melsta už jaunimą, švęsta pagrindinė diena
Liepos 6 – oji diena Žemaičių Kalvarijos Šventovėje buvo skirta maldoms už Tėvynę Lietuvą ir katalikiškąjį jaunimą. Ta diena buvo skirta Palangos dekanato tikinčiųjų piligrimystei į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Tos dienos vidudienio Šventosioms Mišioms vadovavo ir susirinkusiesiems pamokslą pasakė Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Koncelerbavo Telšių vyskupijos ganytojas Kęstutis Kėvalas, kunigai iš Palangos dekanato ir iš kitur atvykę. Šventosiose Mišiose, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, giedojo iš Palangos atvykęs choras, vadovaujamas Edmundo Jucevičiaus.
Sakydamas pamokslą vyskupas A. Poniškaitis išryškino santykio svarbumą žmogaus tikėjimo ir gyvenimo kelionėje. Labai svarbu būti priimtu, mylimu, suprastu. Marija moko ugdyti ir branginti bendrystę – su Dievu ir su žmonėmis. Vyskupas pateikė pavyzdį iš popiežiaus Pranciškaus gyvenimo – jis kuria bendrystės patirtį leisdamas Dievui tiesiog žiūrėti į jį. Jis yra su žmogumi, arti jo ir visada žiūri į jį. Tokio santykio moko Marija, pati būdama švelni ir švelniai glausdama Sūnų prie savęs Ji pati prie Jo glaudžiasi ir tokiu būdu moko mus kurti santykį – kupiną švelnumo, pasitikėjimo ir vidinės ramybės.
Po Šventųjų Mišių piligrimai keliavo Kryžiaus keliu, meldėsi, klausėsi kunigų sakomų pamokslų.
Tos pačios dienos popietėje į Žemaičių Kalvariją rinkosi jaunimas iš visos Telšių vyskupijos. Arti keturių šimtų jaunuolių pirmiausia būrėsi Žemaičių Kalvarijos kultūros centre, kur vyko jiems skirta speciali programa. Jaunuoliai klausėsi liudijimo, mokymų, koncerto, kartu su šlovintojų grupe iš Telšių Mažosios bažnytėlės parapijos giesmėmis šlovino Viešpatį. Prieš vakaro Šventąsias Mišias Bazilikoje vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kuriai vadovavo ir jaunimą malda ir mąstymais palydėjo Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kun. Saulius Stumbra.
19 val. vakaro Šventosioms Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras K. Kėvalas. Koncelebravo jo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius, Telšių vyskupijos jaunimo centro direktorius, Vydmantų parapijos klebonas kun. Karolis Petravičius ir didelis būrys kunigų – jaunimo sielovada dekanuose besirūpinantieji. Šventųjų Mišių metu giedojo šlovintojų grupė iš Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapijos, vadovaujami vargonininkės Ernestos Dargužienės. Sakydamas pamokslą vyskupas kreipėsi į jaunimą, drąsino gyventi tikėjimu, pasitikėti Dievu. Pamokslininkas rėmėsi savo patirtimi vaizdingais ir gyvais pavyzdžiais iliustravo išraiškingą kalbėjimą jaunimui ir gausiai susirinkusiems piligrimams.
Po vakaro Šventųjų Mišių jaunimas tradiciškai liepos 6 dieną prie Bazilikos susibūrę sugiedojo Lietuvos Respublikos himną ir su žvakėmis rankose iškeliavo į Kryžiaus kelią. Giedotojams talkino pučiamųjų kvartetas iš Telšių. Jaunimas grįžęs iš Kryžiaus kelio vidurnaktyje buvo pasveikintas ir palaimintas Telšių vyskupijos ganytojo ir palinkėta jauniems žmonėms sėkmingai grįžti į savo namus bei gražiai praleisti likusį vasaros laiką.
Visą naktį Bazilikoje taip pat vyko ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurią tiesiogiai transliavo Marijos radijas.
Pagrindinė atlaidų diena – Didžioji Kalvarija
Liepos 7 dieną buvo švenčiama pagrindinė Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena, vadinama Didžiąja Kalvarija. Tokia tradicija – sekmadienį po liepos antros dienos per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, laikyti svarbiausia ir pagrindine atlaidų diena. Šią tradiciją įvedė Žemaičių vyskupijos vyskupas, Žemaičių Kalvarijos įkūrėjas Jurgis Tiškevičius. Lygiai prieš 370 metų – 1649 metais per Didžiuosius atlaidus didžiuliai miniai piligrimų dalyvaujant į to meto Žemaičių Kalvarijos, anuomet dar Gardų, bažnyčią vyskupas įnešė didžiąją Šventojo Kryžiaus relikviją, kurią dešimt metų praėjus po Kryžiaus kelio įkūrimo, Šventovei padovanojo vienuoliai dominikonai iš Liublino. Šios relikvijos įnešimas, iškilmingas nešimas procesijoje į Kryžiaus Kelią, prisimenamas būtent šia pagrindine atlaidų diena, kuri pavadinta didžiąja Kalvarija.
Ta diena buvo skirta Klaipėdos dekanato tikinčiųjų piligrimystei bei meldžiamasi už šeimas, šeimų centrus, jaunas šeimas bei besiruošiančiuosius santuokos sakramentui. Tos dienos pagrindinėms Šventosioms Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ ir būrys kunigų, atvykusių ne tik iš Klaipėdos dekanato. Šventosiose Mišiose giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Gudžiūno. Chorui talkino pučiamųjų kvintetas iš Klaipėdos, vadovaujamas Vidmanto Budreckio. Šventosios Mišios tiesiogiai buvo transliuojamos per LRT ir Marijos radiją.
Sakydamas pamokslą vyskupas K. Kėvalas priminė, jog šie metai ypatingi – Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus keliui – 380 metų, Žemaitija mini 800 metų nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, esame visus metus pakviesti melstis už naujus pašaukimus į kunigystę ir vienuolystę. Kalbėdamas apie šeimą vyskupas dalinosi įžvalgomis, rėmėsi Bažnyčios mokymu ir dokumentais. Ganytojas priminė, jog gyvenimo tikrovėje, šeimose būna įvairių sunkumų – dūžta lėkštės, nesusikalbama, sunku atleisti kita. Vyskupas priminė, jog šeimose esame pakviesti kartu valgyti, kartu melstis, išmokti sakyti – prašau, atsiprašau, atleisk ir ačiū. Ganytojas kvietė pasitelkti į pagalbą Viešpatį ir Marijos pavyzdžiu tikėjimu, maldingumu kantrumu ugdyti šeimas ir kurti jose gerą atmosferą.
Po Šventųjų Mišių didžiulė minia piligrimų ėjo Kryžiaus keliu, giedojo giesme, giedotojams talkino pučiamųjų kvintetas iš Klaipėdos, klausėsi kunigų sakomų pamokslų ir lygiai kaip prieš 370 metų vyskupo K. Kėvalo nešama didžiąja Šventojo Kryžiaus relikvija kiekvienoje stotyje laiminami tikintieji. (Vatican News iš Žemaičių Kalvarijos kan. Andriejus Sabaliauskas)
