Artėja popiežiaus kelionė. Trumpai apie Madagaskaro istoriją ir dabartį
Pirmieji krikščionys misionieriai Madagaskarą pasiekė šešioliktajame amžiuje, tačiau jų misijos nebuvo sėkmingos, susidūrė su vietinių valdovų pasipriešinimu, kai kurie europiečiai vienuoliai ir krikštą priėmusieji vietiniai gyventojai buvo nukankinti. Platesnio masto evangelizavimas prasidėjo tik devynioliktajame amžiuje. Pirmieji savo misiją 1818 m. įkūrė anglikonai, nes kaip tik tuo metu Didžioji Britanija užmezgė ryšius su Madagaskaru, vietiniams valdovams leidžiant, pradėjo jį eksploatuoti. Kol galiojo Madagaskaro sąjunga su britais, katalikų misionierių veikla buvo varžoma. Padėtis pasikeitė katalikų naudai, kai devynioliktojo amžiaus gale Madagaskaras tapo Prancūzijos kolonija. Nors Prancūzija oficialiai laikėsi laicizmo, kolonijinė valdžia buvo palankesnė katalikams misionieriams, negu anglikonams. Prancūzų valdymo metu katalikybę priėmė arti trečdalio salos gyventojų.
1960 m. Madagaskaras tapo nepriklausoma valstybe. Katalikų padėtis iš esmės nepasikeitė. Po penkiolikos metų valdžią paėmė marksistas admirolas Didier Ratsiraka. Katalikų Bažnyčia stengėsi nesivelti į politiką, tačiau praktiškai gana greitai savaime atsidūrė opozicijoje. Katalikai ir kiti krikščionys aktyviai dalyvavo judėjime, kuris 1989 m. nulėmė diktatūros galą. Iki šios dienos šalis nesugeba įveikti rimto ekonominio ir socialinio atsilikimo. Pagal tarptautinius plėtros indeksus Madagaskaras priklauso paskutiniam dešimtukui viso pasaulio mastu.
Šiuo metu Madagaskare gyvena apie 24 milijonus žmonių, kurių daugiau kaip 8 milijonai yra katalikai. Saloje veikia 22 katalikų vyskupijos. Katalikai ir kitos Bažnyčios išlaiko nemažą dalį sveikatos apsaugos ir švietimo struktūrų. Vieną tokių vietų – argentiniečio misionieriaus kun. Pedro Opeka įkurtą „Draugystės miestą“, suteikiantį pagrindinį išsilavinimą keliolikai tūkstančių jaunuolių – po kelių dienų aplankys popiežius. (JM / VaticanNews)
