Kas yra popiežiaus skiriami nauji kardinolai?
Trys iš trylikos skiriamų kardinolų tarnauja Romos kurijos institucijose; septyni vadovauja vietinėms Bažnyčioms penkiuose pasaulio žemynuose; trys jau yra užbaigę aktyvią ganytojų tarnystę ir kardinolystė jiems suteikiama už nuopelnus Bažnyčiai.
Pagerbiami už tarnystę ir liudijimą
Mums artimiausias būsimasis kardinolas Sigitas Tamkevičius devyniolika metų vadovavo Kauno arkivyskupijai (1996–2015), prieš tai penkerius metus buvo vyskupas augziliaras. Kaip kunigas ir pogrindžio sąlygomis komunistų laikais veikusios Jėzaus draugijos narys jis buvo vienas drąsiausių ir aktyviausių tikėjimo laisvės ir žmogaus teisių gynėjų, redagavo sovietų nusikaltimus registruojančią ir viešinančią „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Už tai buvo nubaustas kalėjimu ir tremtimi. Kai pernai į Lietuvą atvykęs popiežius Pranciškus lankė komunistų persekiotų žmonių kančios ir mirties vietą – KGB pastato rūsį, lydėdamas Šventąjį Tėvą arkivyskupas Sigitas Tamkevičius parodė jam kamerą, kurioje jis pats buvo laikomas po suėmimo. Sekmadienį užkluptas nelauktos žinios būsimasis kardinolas spaudai prasitarė, kad jo paskyrimas galėtų būti susijęs su popiežiaus Pranciškaus apsilankymu. „Paskelbimas kardinolu – ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“, – pasakė Sigitas Tamkevičius.
Už liudijimą ir nuopelnus Bažnyčiai kardinolyste pagerbiamas ir 82 metų anglas arkivyskupas Michael Louis Fitzgerald. Eidamas Popiežiškosios religijų dialogo tarybos sekretoriaus ir pirmininko pareigas nuo 1987 m. iki 2006 m. jis visos Bažnyčios mastu kuravo santykius su kitomis didžiosiomis pasaulio religijomis, ypač sudėtingus kontaktus su islamo pasauliu. Kaip turintį daug patirties šioje srityje 2006 m. popiežius Benediktas XVI jį paskyrė nuncijumi į Egiptą, kuris tuo metu išgyveno labai rimtą socialinę ir institucinę krizę. Kardinolo titulą kaip padėką už uolią tarnystę popiežius suteikia ir italui misionieriui, Angolos Benguelos vyskupui emeritui Eugenio Dal Corso. Prieš 80 metų gimęs Šiaurės Italijoje, visą gyvenimą jis praleido misijose – pirmiausia Argentinoje, vėliau Angoloje. Pastarosios šalies sostinėje Luandoje jis tarnavo vargingiausiems gyventojams, 2008 m. buvo paskirtas vadovauti nedidelei Benguelos vyskupijai, Angolos vakaruose.
Popiežiaus bendradarbiai Romos kurijoje
Spalio 5 d. kardinolu taps šiuo metu Katalikų Bažnyčios dialogą su kitomis religijomis kuruojantis ispanas arkivyskupas Miguel Ángel Ayuso Guixot. Gimęs 1952 m., iki 2002 m. jis dirbo misijose Sudane, taip pat dėstė Chartumo ir Kairo universitetuose bei Romos Popiežiškajame arabų studijų ir islamistikos institute. 2012 m. buvo paskirtas Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos sekretoriumi, o šiemet – pirmininku.
Kitas Romos kurijoje tarnaujantis būsimasis kardinolas José Tolentino Calaça de Mendonça gimė Portugalijos Madeiros saloje 1965 m. Kunigas, teologas ir poetas, katalikų universitetų Portugalijoje ir Brazilijoje dėstytojas, Romos Portugalų kolegijos rektorius pernai buvo pakviestas vadovauti popiežiaus gavėnios rekolekcijoms, o praėjusių metų rudenį – paskirtas Vatikano bibliotekos ir archyvo vadovu.
Jėzuitas kunigas Michael Czerny, gimęs 1946 m. Čekoslovakijoje, baigęs mokslus Čikagoje, kunigu įšventintas 1973 m. Kanadoje, nuo 1979 m. vadovavo Toronte įkurtam Tikėjimo ir socialinio teisingumo centrui, nuo 1989 m. dėstė Centrinės Amerikos universitete San Salvadore, nuo 2010 m. buvo Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos patarėjas. Šiai Tarybai tapus Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos dalimi, kun. Czerny buvo paskirtas jos pasekretoriu, atsakingu už migrantų reiklaus.
Septyni vietinių Bažnyčių ganytojai
Džakartos arkivyskupas Ignatius Suharyo Hardjoatmodjo tarnauja katalikų bendruomenei, gyvenančiai šalyje, kurios gyventojų dauguma yra taikūs ir kitų tikybų išpažinėjų atžvilgiu geranoriški musulmonai. Taip pat Maroko Rabato arkivyskupas Cristóbal López Romero bei jo vadovaujama maža katalikų bendruomenė gali džiaugtis religinės tolerancijos atmosfera. Didžiausias dabartinio meto iššūkis – migracijos srautas, per Maroką į Europą nesėkmingai bandantys patekti afrikiečiai, kuriems, apgyvendintiems varganose stovyklose, reikia padėti. Arkivyskupas Juan de la Caridad García Rodríguez vadovauja Kubos Havanos arkivyskupijai, kurios teritorijoje gyvenančių žmonių dauguma yra katalikai, tačiau sielovadą vis dar varžo ateistinės valdžios taikomi apribojimai. Nelengvas ir žmonių kasdieninis gyvenimas. Kongo Demokratinės Respublikos sostinės Kinšasos arkivyskupas Fridolin Ambongo Besungu vadovauja katalikų sielovadai šalyje, kurios gyvenimą slegia dviejų pilietinių karų pasekmės ir vis dar nestabili padėtis. Gvatemalos Huehuetenamgo arkivyskupo Alvaro Ramazzini Imeri vadovaujamos bendruomenės narių dauguma yra Centrinės Amerikos čiabuviai, kuriuos reikia ginti nuo išnaudojimo, reikia atidžios, prie vietinės kultūros priderintos sielovados.
Tarp trylikos būsimų kardinolų yra ir dviem Europos vyskupijoms vadovaujantys ganytojai: Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, dialogiškas ir labai atidus egzistenciniuose paribiuose atsidūrusiems žmonėms ganytojas, nuo seno susijęs su Romos Šv. Egidijaus bendruomene, ir Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Höllerich, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas, pasisakantis prieš nacionalizmą ir populizmą, už tolerantišką ir laisvą tautų Europą. (JM / VaticanNews)
