Richardo Henkeso beatifikacija
Richardas Henkesas gimė 1900 m. gegužės 26 d. Vokietijos miestelyje Ruppach. Nuo 1912 m. jis lankė palotinų (dar žinomų Katalikų apaštalavimo bendruomenės vardu) vidurinę mokyklą Schoenstatte. 1918 m. Henkesas buvo pašauktas į karinę tarnybą, o 1919 m. baigęs vidurinę mokyklą tapo palotinų bendruomenės nariu. Vėliau baigė teologijos studijas ir 1925 m. Limburge buvo įšventintas kunigu.
Richardas Henkesas greitai tapo žinomas kaip ypatingu entuziazmu pasižymintis mokytojas, kuriam teko darbuotis Valendare, Niederheine ir nuo 1931 m. – Silezijoje, kuris uoliai darbavosi net tuomet, kai gydytojai, sunerimę dėl jo sveikatos, primygtinai siūlė sustabdyti darbus ir skirti laiko poilsiui.
1933 m. Vokietijoje prasidėjusi ideologinė konfrontacija su nacionalsocializmu skatino Richardą Henkesą atvirai ir be baimės kalbėti apie kiekvieno žmogaus orumą, smerkti prieš neįgaliuosius nukreiptą nacių žiaurumą. Jo pamoksluose buvo galima dažnai išgirsti kritikos nacių režimo atžvilgiu, kuri nešvelnėjo net ir tuomet, kai jo klausėsi ir nacių atstovai.
Richardas Henkesas buvo įsitikinęs, kad negalima likti abejingam nehumaniško elgesio ir neteisybės atžvilgiu ir tuo pat metu tikėti Dievu bei begaline Dievo meile žmonėms. Jis tikėjimą laikė švyturiu, neleidžiančiu pasiklysti tarp visuomenėje nuolat girdimų teiginių apie vienų žmonių grupės pranašumą kitų atžvilgiu. Kartą net skyrė bausmę klasei, kuri pradėjo juoktis iš vaiko, ištarusio čekišką žodį. Nors tai gali pasirodyti tik smulkmena, tačiau kunigas Henkesas laikė savo pareiga atkreipti dėmesį į lygias žmonių teises, turint omenyje, kad tuo laikmečiu į čekų tautą bei kalbą buvo žiūrima su tam tikra panieka.
1937 m. kovo 7 d. po dar vieno prieš nacizmą nukreipto pamokslo Richardas Henkesas buvo areštuotas. Nors turėjo stoti prieš teismą, tačiau tąsyk buvo paleistas. Nepaisant to, kad ir toliau buvo nuolat sekamas, tardomas bei gąsdinamas nacių, kunigas laikėsi savo pozicijos bei atvirai ją dėstė vos tik tam radęs progą. Beatodairiška drąsa vertė palotinų vyresniuosius nerimauti, kad Richardo Henkeso kalbos gali turėti neigiamos įtakos mokykloms, kuriose jis dirba. Todėl kunigas Henkesas buvo paskirtas dirbti su jaunimu, vesti rekolekcijas ir nuo 1941 m. tarnauti Strandorfo vyskupijoje, kuriai priklausė nemažai čekų.
Dėl nesiliaujančių, kritikos nacizmui kupinų pareiškimų 1943 m. balandžio 8 d. Richardas Henkesas buvo vėl areštuotas ir įkalintas Ratibore, o vėliau perkeltas į Dachau koncentracijos stovyklą. Net ir sunkiai dirbdamas, jis išliko tvirtas, dalinosi savo maistu su kitais ir nuolat drąsino kartu bausmę atliekančius kalinius.
1944 m. koncentracijos stovykloje prasidėjo vidurių šiltinės epidemijos banga. Suvokdamas riziką, kad turėdamas kontaktą su sergančiaisiais gali ir pats užsikrėsti, kunigas Henkesas savanoriškai pasiūlė savo pagalbą slaugyti ligonius. Maždaug po aštuonių savaičių jis užsikrėtė ir 1945 m. vasario 22 d. mirė.
