Popiežius Pranciškus: malda – tai alsavimas ir širdies plakimas
Sakome, kad krikštas – tai naujojo gyvenimo pradžia, rašo Šventasis Tėvas. Tačiau, ką reiškia naujasis gyvenimas? Krikštu prasidedančio naujo gyvenimu negalima palyginti su nauju gyvenimo etapu, kuris prasideda pakeitus darbą ar persikėlus gyventi į kitą miestą. Jo negalima palyginti su radikaliu mūsų jausmų pasikeitimu, kuris įvyksta įsimylėjus, nusivylus ar išgyvenus rimtus sukrėtimus.
Krikštu prasidedantis naujasis gyvenimas – tai mums padovanota Dievo bičiulystė ir bendrystė. Kristus ne tam tapo vienu iš mūsų, ne tam kentėjo, mirė ir prisikėlė, kad pagerintų mūsų gyvenimą, padarytų gražesnį, malonesnį, lengvesnį, laimingesnį ar ilgesnį. Jis atėjo, „kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų” (Jn 10, 10). Naująjį gyvenimą Dievas mums dovanoja per krikštą. Jis yra naujas ne dėl to, kad yra kitoks, lyginant su mūsų ankstesniu gyvenimu, bet dėl to, kad tai Jo gyvenimas – paties Dievo gyvenimas. Šią didžią dovaną atnešė į pasaulį Jėzaus Kristus. Per krikštą mes panardinami į Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios meilę.
Pasak popiežiaus, asmeninę arba bendruomenę krikščionių maldą galima palygti su alsavimu ir širdies plakimu. Malda – tai Bažnyčios kūno alsavimas ir jos širdies plakimas. Jis gaivina ir palaiko visus, kas dirba, mokosi ir moko, padaro vaisingą išsilavinusių žmonių intelektinį darbą, mažutėlius apdovanoja nuolankumu, yra kovojančiųjų už teisingumą viltis ir stiprybė.
Malda – tai mūsų tariamas „taip“ Viešpačiui, mums dovanojamai jo meilei. Melstis – tai priimti Šventąją Dvasią, kuri mus visus pripildo meilės ir gyvybės, rašo Pranciškus. (JM / VaticanNews)
