Naujas brazilas palaimintasis: kunigas – „gyva Evangelija“
Donizetti Tavares de Lima (1882–1961) buvo populiarus parapijos klebonas, nuosekliu liudijimu pritraukęs daugybę tikinčiųjų, kartu ir aštrios kritikos: jo priešininkai, nesuprasdami kunigo pašaukimo kaip tarnystės vargstantiesiems, jį apskelbė komunistu.
Palaimintasis gyveno itin santūriai, siekdamas dvasios ir kūno varguolio idealo, stengėsi gyventi taip, kaip vargšai: miegodavo ant lentos, valgė tik kartą per dieną, būste neturėjo baldų, pats lopydavosi vienintelį turimą dvasininko drabužį, gautas dovanas išdalydavo vargšams.
Kun. Donizetti buvo kaip Gerasis Ganytojas Jėzaus, kuris už avis guldo gyvybę, pasakė kardinolas Becciu beatifikacijos homilijoje. Pasak jo, palaimintasis eidavo ieškoti paklydusios avies, tvarstyti sužeistos, gydyti sergančios ir ganė teisingumu. Jo kunigiška tarnystė buvo vaisinga, paremta malda, apaštaliniais darbais ir kančia iki visiško savęs išsižadėjimo.
Palaimintasis su nesutramdoma drąsa siekė socialinio teisingumo, gynė vargstančiuosius, ligonius, darbininkus, be baimės smerkė žmogaus teisių ir socialinius pažeidimus, kartu stengdamasis sutaikinti susikivirčijusius, nors buvo kritikuojamas ir persekiojimas, atvirai užtarė nepasiturinčius, reikalavo pašalinti vergovę, drąsino krikščioniškai atsiverti atstumtųjų poreikiams, visuose kenčiančiuosiuose matydamas Kristaus veidą kovojo prieš bet kokį socialinį ir rasinį diskriminavimą.
Donizetti save laikė paskutiniuoju iš kunigų, o Bažnyčia dabar jį iškėlė tarsi žvakę ant altoriaus, kad šviestų visiems – kunigams, pasauliečiams ir kad drąsintų ganytojus būti bebalsių balsais, apsiginti negalinčiųjų ir visuomenės atmestųjų gynėjais, sakė kardinolas Becciu. Jis ragino ypač seminaristus palaimintojo kunigo Donizetti asmenyje atpažinti pašaukimo idealą, kad kunigystėje būtų „gyva Evangelija“ pasauliui ir visuomenei. (SAK / VaticanNews)
