Turine prasidėjo saleziečių iš viso pasaulio susitikimas
Šiame susitikime saleziečiai grįžo prie kongregacijos atsiradimo ištakų: prie jaunimo ugdymo. Pirmasis saleziečių bendruomenės branduolys susibūrė aplink šv. Joną Bosko, 19 amžiuje gyvenusį kunigą, kuris atsidėjo jaunimo, ypač iš neturtingų šeimų, ugdymui.
2020 metų 28-ąją Saleziečių generalinę kapitulą pradėjo kongregacijos vyresnysis ispanas Ángel Fernández Artime SDB, pasak kurio saleziečių charizmos ir darbo tęstinumui yra būtina vadovautis Dievo pirmumo principu. Didesnis priklausymas Dievui taip pat reiškia didesnį buvimą broliais ir didesnį įsipareigojimą jaunuoliams. Dievo pirmumas gyvenime, o ne paprasta darbų gausa užtikrina gausius vaisius. Dievo pirmumas gyvenime pasiekiamas mažais žingsniais ir nuolatiniu atsivertimu. Saleziečių vyresnysis pabrėžė būtinybę gyventi savo tikėjimu autentiškai, bendruomenėse praktikuoti iš tiesų brolišką gyvenimą, regimą ir patrauklų. Per pastaruosius šešerius metus įdėta daug pastangų, kad būtų įveiktos įvairios brolius atskyrusios ribos, kaip kad mintis, jog broliams ar bendruomenei skirtas laikas yra pavagiamas iš privataus gyvenimo ar poilsio, iš darbų, kuriuos reikia atlikti. Taip pat reikia nuoširdžiai atsakyti į klausimą, ar už vadinamosios pagarbos ir tolerancijos vienas kitam neglūdi paprasčiausias abejingumas? Taip pat būtina saugotis per didelės brolystės ligos, kurią galima pavadinti uždaru individualizmu.
Visa tai yra prielaidos, kurios padeda vykdyti pagrindinę misiją: būti su jaunuoliais ir dėl jaunuolių. Dievo pirmumas ir autentiška brolystė užtikrins saleziečių charizmos patrauklumą ir tai, jog jaunuolių lūkesčiai nebus apvilti, kad jiems bus parodytas tikros draugystės su Dievu ir didelių idealų įgyvendinimo kelias. Saleziečių vyresnysis pasidžiaugė, jog šiuo metu beveik puspenkto šimto jaunų vyrų rengiasi būti šv. kunigo Bosko sekėjais.
Ángel Fernández Artime SDB nurodė, kad šiuo metu kongregacijos namai atidaryti 134 valstybėse: 43 Afrikoje, 24 Amerikoje, 29 Azijoje, 32 Europoje ir 6 Okeanijoje. Laikinai uždaryta misija Jemene, kuriame salezietis kunigas Tom Uzhunnalil buvo pagrobtas ir kalintas 557 dienas. Taip pat uždaryti saleziečių namai Irane ir Andoroje. Tuo pat metu jie atidaryti dviejuose naujuose kraštuose: Malaizijoje ir Gambijoje. Taip pat gauta prašymų atidaryti namus Afganistane, Alžyre, Bisau Gvinėjoje, Kazachstane, Irake, Švedijoje, San Tomėje ir Prinsipėje, Somalyje ir Vanuatu. Saleziečių bendruomenių gyvenimo kontekstas be galo įvairus: nuo musulmonų iki budistų daugumos visuomenių.
Atkreipdamas dėmesį į popiežiaus Pranciškaus prašymą po Vyskupų Sinodo Amazonijai įsipareigoti šiame regione, saleziečių vyresnysis nurodė, kad jame keturių valstybių teritorijose gyvena 47 saleziečių bendruomenės, kurioms priklauso 245 broliai. 22 bendruomenės gyvena miestuose, 25 – kaimo vietovėse. Etniniu požiūriu Amazonijoje saleziečiai susiduria su 62 gentimis ir daugiau nei 600 000 asmenų, iš kurių du trečdaliai yra katalikai. Žinoma, sielovados darbe jiems padeda apie du tūkstančius pasauliečių. Amazonija yra misijų žemė, tačiau ne vienintelė. Apie 10 400 saleziečių iš daugiau nei 14 000 darbuojasi misijų sąlygomis.
Ángel Fernández Artime SDB taip pat nurodė, jog per pastaruosius kelerius metus pavyko išspręsti nemažai sunkių žmogiškų ir ekonominių situacijų ir galbūt artimiausiu laiku pavyks pasiekti galutinį sprendimą jau keliolika metų trunkančioje Gerini byloje, susijusioje su dovanotu turtu, giminaičių iškeltomis bylomis, klaidomis ir spekuliacijomis, kurių kaina kongregacijai buvo didelė: 2017 metais ji prarado istorinę centrinę būstinę Romoje, buvo padaryta žalos jų reputacijai.
Kitos saleziečių vyresniojo aptartos temos – nuolatinis formacijos atnaujinimas, nustatant silpnąsias vietas, pirmumo teikimas jaunuoliams, kurių gyvenimo sąlygos yra prasčiausios, skurdžiausios, geresnis įsisąmoninimas, jog pasaulis komunikuoja nauju – skaitmeniniu – būdu, geresnis bendradarbiavimas su pasauliečiais tikinčiaisiais.
Apžvalgą Ángel Fernández Artime SDB užbaigė kviesdamas jokiu būdu nepasiduoti nusivylimo tendencijai ir pradėti nuo savęs: yra daugiau galimybių, nei manome. Jis taip pat patarė remtis ne optimizmu, o viltimi. Optimizmas yra gana trapus ir priklauso nuo palankių aplinkybių. O viltis, Šventosios Dvasios vaisius, veda toliau už paprastas žmogiškas pastangas. (RK / Vatican News)
