Kryžiaus kelio meditacijų rengėjai: nusikaltėlis, nusikaltimo auka, teisėjas
Keli pavyzdžiai. 2017 metais Kryžiaus kelio prie Koliziejaus meditacijas parengė prancūzė biblistikos profesorė Anne-Marie Pelletier. Ši trijų vaikų motina, kuriai 2014 metais buvo įteikta Ratzingerio premija, interviu sakė nežinanti, kodėl būtent jos Pranciškus paprašė tais metais rengti meditacijas. Tačiau daug apie tai ir neklausinėjo, pridūrė ji.
2018 metais Kryžiaus kelio stočių meditacijas parengė keliolikos jaunuolių grupė, nuo 16 iki 27 metų amžiaus. Tokį pasirinkimą nesunku susieti su tų pačių metų rudenį vykusiu Vyskupų sinodu jaunimui.
2019 metais popiežius Pranciškus skaitė sesers Eugenijos Bonetti meditacijas. Ši Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, vienuolinei kongregacijai priklausanti sesuo pustrečio dešimtmečio darbavosi misijose Kenijoje, o 1991 metais sugrįžo į Italiją. 1993 metais viena prostitutė paprašė jos pagalbos ir tai pakeitė jos gyvenimą: šiandien ji vadovauja asociacijai, kuri kovoja su merginų ir moterų pavergimu, ypač seksualinio išnaudojimo tikslais, padeda moterims išsivaduoti ir reabilituotis. Galima pridurti, kad nuo pat savo pontifikato pradžios popiežius skyrė didelį dėmesį šių laikų vergovėms, jų skleidžiamam blogiui, žmonių gyvenimų sunaikinimui.
Apie tai, kaip šiais, 2020-aisiais, metais prašymas rengti Kryžiaus kelio meditacijas pasiekė Paduvos kalėjimą, pasakojo šio kalėjimo kapelionas Marco Pozza.
„Kalėjimo pasaulis yra brangus Pranciškui. Nuo pat pontifikato pradžios jis stengėsi apšviesti šį visuomenės rūsį, koks yra kalėjimo celės. Laimintis ėjimas buvo padarytas per ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų: kalėjimo celės durų pavertimas šventosiomis durimis tapo pranašišku gestu. Šis gestas, toks paprastas, bet kupinas dramatiškos poezijos sužadino gilią meilę tarp Šventojo Tėvo ir tų, kurie gyvena kalėjimuose ir juose lankosi. Taip pat vienas iš keturių popiežiaus principų – centrą galima geriau suvokti žvelgiant iš pakraščių – leidžia geriau suprasti popiežiaus pasirinkimą“, – žinių agentūrai SIR komentavo kun. Pozza.
Kita vertus, anot jo, viskas įvyko spontaniškai. Visai kitos iniciatyvos kontekste jis susitiko su popiežiumi ir jam parodė vieno kalinčio vaikino laišką. Rašymas kalėjime kartais gali būti gydymas, kartais kryžius.
„Popiežius pažvelgė į mane ir pasakė: „Man patiktų, jei šiais metais jūs padėtumėte parengti Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelią““, – pasakojo Paduvos kalėjimo kapelionas. Popiežius pridūrė, jog galvoja ne vien apie kalinius, bet apie visus, susijusius su tuo, kaip gyvenama ir kas daroma kalėjime.
Pasak kun. Marco Pozza, iš kalėjimo aplinkoje sklandančių istorijų buvo stengtasi atrinkti tas, kurios ypač atitinka keturiolikos Kryžiaus kelio stočių pavadinimus. Istorijas, padedant kapelionui ir žurnalistei savanorei Tatjanai Mario, rengė kaliniai, kalėjimo prižiūrėtojai, čia dirbantis ugdytojas, savanoris, taip pat kalinio šeimos narys, nusikaltimo auka, teisėjas ir vienas žmogus, kuris daug metų buvo neteisingai apkaltintas.
Tiems, kurie priėmė iššūkį, sakė kun. Pozza, apmąstoma Evangelijos ištrauka tapo keliu įžengti į savo pačių gelmę, peržiūrėti asmeninę biografiją. „Dar kartą išmokome pirštų galais eiti per kitų gyvenimą, gerbti tylą, diskretiškai priimti sužeistų širdžių ir skausmo, teisimo, abejingumo draskomų ašaras. Išmokome daug“, – pridūrė kapelionas.
Meditacijose galima apčiuopti sunkumus, skausmą, tačiau taip pat drąsą pasakoti. Meditacijų autorių vardai, bendru sprendimu, liks anonimiški: ne dėl slaptumo, bet todėl, kad visi kalbėtų apie visus.
Galima priminti, kad apie tai, jog Paduvos kalėjimo parapijos bendruomenė parengė Kryžiaus kelio meditacijas, popiežius Pranciškus pranešė asmeniškai kovo mėnesį laiške šiaurinės Italijos gyventojams, labiausiai kenčiantiems nuo koronaviruso pandemijos. (RK / Vatican News)
