BAŽNYČIA

Kun. Linas Šipavičius: išversti NT dar prireiks laiko

Vilkijos šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Linas Šipavičius pasakoja tiesiog gyvenantis vertimais. Kunigas pradėjo dvejas – Šv. Rašto ir klasikinės filologijos – doktorantūros studijas Liublino Jono Pauliaus II universitete Lenkijoje. O šiuo metu jis darbuojasi prie pirmojo filologinio tarpeilutinio Naujojo Testamento vertimo į lietuvių kalbą.

Kun. Linas Šipavičius teigia, kad filologinė gija gyvenime atsirado tada, kai jis kaip marijonų vienuolis pradėjo siekti kunigystės. Anot jo, pirmaisiais metais, atrodo, visą laiką užėmė lotynų kalba: „Reikia pasakyti, kad labai svarbu pradžioje turėti autoritetą. Marijampolėje buvo tokie du kunigai: hab. dr. Leonas Lešinskas MIC ir dr. Vincentas Inkratas MIC. Pirmasis kunigą Liną Šipavičių mokė lotynų, o antrasis – hebrajų kalbos.

„Kai pradėjau mokytis lotynų kalbos, kunigai sakė: jeigu pradėjai mokytis kalbų, tai turi kažką rinktis kalbų kryptimi: arba Šv. Rašto studijas, arba kanonų teisę.“ Kanonų teisė jam pasirodė sausokas mokslas, todėl nusprendęs imtis Šv. Rašto studijų ir jau nuo pirmo semestro žinojęs, kokia tema rašysiąs baigiamąjį darbą. Kun. Linas pasakoja, kad tuomet ir prasidėjo kelionė su Šv. Raštu: „Kai buvau pirmame kurse, ateidavo penkto kurso klierikai, kurie jau baiginėja seminariją, paklausti, kaip aiškinti, interpretuoti vieną ar kitą Šv. Rašto ištrauką. Prie knygų praleisdavau visą laiką, nuolat domėjausi ir man tai patiko. Ir grįžęs iš Liublino vis kažką darydavau, tai straipsnius rašiau, tai seminarijoje dėsčiau lotynų, tai Vytauto Didžiojo universitete hebrajų kalbą. Su lotynų kalba sąlytis išlikdavo.“

2014 m. Biblijos draugijoje buvo svarstoma šv. Rašto komentarų leidimo galimybė, nes lietuvių kalba išleistus turime tik komentarus Evangelijai pagal Morkų, kuriuos vertė arkvyskupas Lionginas Virbalas SJ. Vėliau nuspręsta palaikyti tuo metu Biblijos draugijai priklausiusių doc. dr. Ingridos Gudauskienės ir kun. dr. Danieliaus Dikevičiaus iniciatyvą naujai išversti Naująjį Testamentą (toliau – NT) į lietuvių kalbą. Norėta, švenčiant Česlovo Kavaliausko NT vertimo į lietuvių kalbą penkiasdešimties metų jubiliejų, jau turėti naują literatūrinį vertimą. Tačiau buvo išverstos tik Evangelijos pagal Morkų ir Matą. Buvo įkurta Biblinės redakcijos komisija, kuriai priklausė prof. Vytautas Ališauskas, prof. Tatjana Aleknienė, kun. dr. Rumšas OP, Lietuvos evangelikų liuteronų vysk. Mindaugas Sabutis ir kun. Linas Šipavičius. Deja, darbai sustojo.

Praėjus metams, 2015 m. gruodžio mėnesį, Biblijos draugija surengė pirmą seminarą vertėjams, į kurį pakvietė ir kun. Liną Šipavičių: „Tuomet aš dar nebuvau vertėjas. Iš Olandijos atvyko žmogus, kuris su savo broliu yra sukūręs vertimų programą. Su ja dirba viso pasaulio šv. Rašto vertėjai. Ir mes buvome pirmieji apmokyti dirbti su jos tuo metu naujausia versija“. Jis sako Biblijos draugijai tuomet prasitaręs norintis padaryti filologinį pažodinį (tarpeilutinį) NT vertimą, kurį turi visos didžiosios valstybės. Paprastai tariant, tai vertimas, sekantis tokia struktūra: eilutė graikų kalba, žemiau jos – gramatinės formos santrauka, o dar žemiau pažodinis vertimas į lietuvių kalbą. Biblijos draugijai tokią iniciatyvą palaikius, galima pasidžiaugti, kad šiuo metu kun. Linas Šipavičius sėkmingai iš graikų į lietuvių kalbą verčia jau ketvirtąją – Evangeliją pagal Joną. Kunigas teigia, kad, baigus versti visas keturias Evangelijos, bus galima tikėtis, kad jos bus išleistos ir popieriniu formatu.

Reikia pastebėti, kad vertimo procesą labai palengvina vertimo programa: vienu paspaudimu galima matyti žodžių gramatines formas, naudotis keturiais žodynais, paieška. „Praėjusiais metais pasiekiau asmeninį rekordą, per mėnesį išverčiau šešiolika Evangelijos pagal Luką skyrių. Tuo tarpu pačioje pradžioje, kai tik pradėjau versti ir šia programa dar nedirbau, per mėnesį išverčiau vos vieną Evangelijos pagal Matą skyrių“, – dalijasi kunigas. Jis taip pat sako, kad vertėjaudamas po ranka turi keletą vertimų kitomis kalbomis tam, kad galėtų išverstus tekstus palyginti tarpusavyje.

Vis dėlto kun. Linas Šipavičius pastebi, kad vertėjas turi susitaikyti su tuo, kad jo vertimas bus taisomas: „Vertimas turi turėti vertėjo charakterį, bet taip pat būti ir kolegialus. Mes nematome tos virtuvės, atrodo, vienas atsisėdo ir išvertė, o viskas yra kiek kitaip“. Šiuo metu bendro tikslo turėti filologinį NT vertimą į lietuvių kalbą vardan taip pat dirba ir kun. Laimonas Nedveckas, kun. Algirdas Akelaitis rašo pastabas vertėjams, kun. Mozė Mitkevičius, studijuojantis doktorantūroje Romos Grigaliaus universitete, rašo teologinius komentarus. Tuo tarpu dr. Giedrius Saulytis išvertė visus apaštalo Pauliaus laiškus bei parašė komentarus.

Paklaustas, ką darytų kitaip, jeigu turėtų galimybę vertimą pradėti iš naujo, kun. Linas sako, kad tokiu atveju šįsyk pradėtų versti nuo Evangelijos pagal Luką, nes tai – turtingiausia žodžių gausa Evangelija: „Kadangi Lukas buvo graikas, jis rašė tokia pusiau klasikine graikų kalba. Tai reiškia, kad jeigu pirmą išverti Evangeliją pagal Luką, tai verčiant Evangeliją pagal Matą arba Morkų jau turi nemažai išverstų žodžių. O aš, kadangi Evangelija prasideda nuo Evangelijos pagal Matą, pradėjau nuo jos. Literatūrinio vertimo tipą pasirinkę doc. dr. Ingrida Gudauskienė ir kun. dr. Danielius Dikevičius versti pradėjo nuo Evangelijos pagal Morkų, nuo trumpiausios Evangelijos. Man iš trijų mano išverstų Evangelija pagal Morkų buvo sunkiausia. Ji trumpiausia, bet archajiškiausia, sakiniai nelogiški, neturi tokios vientisos minties. Vytautas Ališauskas sako: „Kadangi Evangeliją pagal Matą jau esi išvertęs, su Evangelijos pagal Morkų vertimu užtruksi du mėnesius“. O aš sėdėjau ir kankinausi kokius keturis mėnesius.“

Kunigas Linas Šipavičius pasakoja norintis duoti sau žodį per mėnesį išversti bent po du skyrius. „Šiais metais norėčiau išversti Evangeliją pagal Joną, kitais metais galbūt versiu Apaštalų darbus. Manau, kad užbaigti visam darbui reikės dar ketverių metų“.

(Aušra Čebatoriūtė / VaticanNews)