Baltarusija: drąsina dėl koronaviruso mirusių dvasininkų pasiaukojimo pavyzdys
Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininkas Tadeuszas Kondusiewiczius rašė tikintiesiems Gerojo Ganytojo sekmadienio proga. Jis priminė per šimtą Italijos kunigų, kurie mirė pandemijos metu tarnaudami artimui. Kristus žino, kad pamatinis gyvenimo apsisprendimas, ypatingas pasiaukojimas tarnaujant jam per pašaukimus kunigystei, vienuolystei ar santuokai reikalauja drąsos, todėl jis drąsina kiekvieną: „Nebijok, esu su tavimi“, – priminė jo žodžius Minsko ganytojas, visuotinei Bažnyčiai gegužės 3 dieną minint Pasaulinę maldos už pašaukimus dieną. Arkivyskupas palinkėjo, kad jaunimas pajustų Kristaus buvimą šalia. Kviesdamas su juo susitikti, mus palydėdamas, jis leidžia patirti mūsų pašaukimo grožį.
Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano“, rašydamas apie arkivyskupo Kondusiewicziaus ganytojišką laišką, paminėjo jo išsakytą rūpestį dėl dvasininkų pašaukimų Baltarusijoje stokos. Anot Vatikano dienraščio, padėtis kur kas geresnė nei prieš tris dešimtmečius, kai Baltarusija tik vadavosi iš Sovietų Sąjungos priespaudos, ir Bažnyčia, išeidama iš pogrindžio, vėl galėjo tarnauti atkurtos laisvės sąlygomis. Anuomet Katalikų Bažnyčioje Baltarusijoje buvo apie šešios dešimtys kunigų. Dabar dvasininkų 481, iš kurių 75 – svetimšaliai.
Tačiau tokio kunigų skaičiaus neužtenka tikinčiųjų poreikiams tenkinti. Baltarusijoje yra apie pusantro milijono katalikų, tad vienam kunigui tenka po maždaug tris tūkstančius tikinčiųjų, o veiksmingai pastoracijai reikėtų bent trigubai daugiau. „Auga poreikiai, bet ne kunigų skaičius“, – parašė ganytojas. Jis pasiūlė tris būdus situacijai pagerinti: melstis už pašaukimus, ugdyti jaunimą, o pašauktiesiems – prisiimti atsakomybę, nes „be gerai parengtų dvasininkų neįmanoma gerai organizuoti pastoracijos.“
„Dvasininkai ir pašvęstieji atkeliauja ne iš kosmoso, o iš mūsų šeimų“, – sakė arkivyskupas. Jis priminė Kristaus žodžius iš Evangelijos pagal Luką: pažvelgęs į savuosius Kristus pasakė, kad daugelis jų yra kaip avys be piemens. „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža“. Pasak Kondusiewicziaus, pjūties darbininkų stoka slepia rimtą pavojų: „Jei nėra kunigų, jų vietas užims visokie guru ir pseudoganytojai, kurių įtaka jau dabar didelė, ypač jaunimui“. Gyvename sekuliarizuotame pasaulyje. Jis „siūlo sprendimus, kurie ne tik neišsprendžia problemų, bet apsunkina padėtį. Tai atvejis, kai „vaistas pavirsta sunkiausia liga“, mano Minsko-Mogiliovo katalikų ganytojas.
Kristus moko, kad mūsų laimė ir jos siekimas nereiškia asmeninių troškimų įgyvendinimo, bet sekimą Jėzaus pėdomis. Jėzus yra durys, ir kiekvienas, kuris pro jas įeis, bus išgelbėtas. Dvasininkas nebijos atverti durų Kristui – kaip ragino šv. Jonas Paulius II – jei jis tarnaus ne vardan savęs, o vardan Jėzaus. Visų mūsų bendras uždavinys – padėti dvasininkams ir pašvęstiesiems, kad jie nebijotų atsiliepti į Jėzaus kvietimą stoti į Bažnyčios pjūties darbininkų gretas. (SAK / Vatican News)
