Juozapo darbininko minėjimui – 65 metai
Jau 65 metus Bažnyčia liturgijoje kasmet po du kartus mini šv. Juozapą: kovo 19-ąją minima senoji šv. Juozapo – Švč. Mergelės Marijos sužadėtinio ir Šventosios Šeimos globėjo šventė, o gegužės 1-ąją minimas šv. Juozapas darbininkas. Ir anksčiau, kol dar šio antrojo minėjimo nebuvo, Juozapas buvo gerbiamas kaip darbininkų ir amatininkų globėjas. Šv. Juozapo darbininko liturginį minėjimą įvedė popiežius Pijus XII 1955 m. gegužės 1 d. Šv. Petro aikštėje susitikęs su dešimtimis tūstančių Italijos katalikų darbininkų. „Nuolankusis Nazareto amatininkas yra ne tik rūpestingas jūsų ir jūsų šeimų globėjas, bet savo pavyzdžiu jis skelbia ir žmogaus rankų darbo orumą“, – sakė darbininkams popiežius Pijus XII. Nuo tos dienos kasmet gegužės 1-ąją švenčiamas šv. Juozapo darbininko liturginis minėjimas.
Įvedus šv. Juozapo darbininko minėjimą, Italijos krikščionių darbininkų sąjunga (ACLI) užsakė savo globėjo statulą. Milane gyvenęs skulptorius Enrico Nell Breuning sukūrė pusantro metro aukščio iš bronzos nulietą šv. Juozapo atvaizdą. Kai po metų, 1956-ųjų gegužės 1-ąją, popiežius Pijus XII vėl susitiko su Italijos darbininkais, audiencijos metu Šv. Petro aikštėje buvo ir iš Milano atgabenta statula. Vėliau ji pasliko Romoje, Italijos krikščionių darbininkų sąjungos būtinėje. O šį penktadienio švęsto šv. Juozapo darbininko minėjimo proga statula buvo atgabenta į Vatikaną. (JM / Vatican News)
