Naujas veikalas apie Bažnyčios mokytoją šv. Bonaventūrą

Popiežiškasis „Apaštalų Karalienės“ universitetas išleido naują stambų veiklą apie Bažnyčios mokytoją, vyskupą šv. Bonaventūrą (1221–1274). 720 puslapių „Bonaventūriškoji trilogija“ yra trijų suvažiavimų darbai. Suvažiavimus universitetas surengė artėjant 2021 metais minėsimam Bonaventūro – vieno svarbiausių viduramžių šventųjų, šv. Pranciškaus amžininko ir įpėdinio – gimimo 800 metinių jubiliejui.

Pirmoji trilogijos dalis skelbia 2015 metais vykusio suvažiavimo darbus. Apžvelgiami teologo Josepho Ratzingerio – popiežiaus Benedikto XVI – moksliniai darbai apie šv. Bonaventūrą ir pristatytas popiežiaus emerito laiškas. Antroji trilogijos dalis skirta pranciškonų teologijai XIII amžiuje. Suvažiavimas įvyko 2016 metais. Trečioje dalyje pristatomi šv. Bonaventūro mokymo atgarsiai dvidešimtojo amžiaus teologijoje, serafiškojo mokytojo – taip tituluojamas šv. Bonaventūras – įtaka šio amžiaus filosofams ir teologams. Trečiasis suvažiavimas įvyko 2017 metais.

Galima pridurti, kad šv. Bonaventūras Banjoredžietis darė įtaką ir popiežiams, o konkrečiau – popiežiui Benediktui XVI, kuris 1957 metais habilitacijos darbui pasirinko pranciškonų vienuolio, vyskupo ir kardinolo šv. Bonaventūro teologijos temą. Skyręs tris trečiadienių katechezes Bažnyčios mokytojui šv. Bonaventūrui, popiežius Benediktas XVI prisipažino, kad apie šį šventąjį Bažnyčios mokytoją jis kalba su tam tikra nostalgija, nes būtent nuo šio autoriaus tyrinėjimų jis pradėjo savo kaip teologo karjerą.

2009 m. popiežius Benediktas lankėsi Bonaventūro – Jono da Fidanca – gimtajame Banjoredžio miestelyje, netoli popiežių miesto Viterbo, kuris garsėja kaip pirmosios konklavos vieta. 1271 m. šv. Bonaventūro sukurstyti Viterbo miestiečiai rūmuose užrakino popiežiaus rinkti susirinkusius kardinolus ir pagrasino tol neišleisti, kol nebus išrinktas naujas Romos vyskupas. Būtent šis įvykis davė pradžią iki mūsų dienų galiojančiai popiežių rinkimų tvarkai.

Benediktas XVI Banjoredžijo miestelyje, šv. Bonaventūro gimtinėje, atsiklaupė maldai šv. Mykolo katedroje priešais serafiškojo mokytojo relikviją ir miestelio gyventojams pasakė kalbą apie šv. Bonaventūro filosofinio, teologinio ir mistinio mokymo palikimą.

Šv. Bonaventūras buvo „nepailstantis Dievo ieškotojas“, „kūrinijos giesmininkas“, „vilties šauklys“, sakė Benediktas. Jis ypač dvasininkus ragino daugiau studijuoti didžiojo Bažnyčios mokytojo šv. Bonaventūro raštus, kad geriau būtų suprasta „Kristuje įsišaknijusi išmintis“.

Pasak popiežiaus Benedikto XVI, šv. Bonaventūrui galutinė žmogaus paskirtis yra Dievą mylėti, jo ir mūsų meilei susitinkant ir susivienijant. Jam tai tinkamiausias mūsų laimės apibrėžimas. Bonaventūrui visas mūsų gyvenimas yra piligriminė kelionė – kopimas pas Dievą. Tačiau vien savo jėgomis ligi Dievo aukštumų užlipti neįstengiame, pats Dievas turi mums padėti, turi traukti mus aukštyn. Todėl reikalinga malda. Malda, pasak šventojo, yra išaukštinimo motina ir versmė, veiksmas, nešantis viršun. (SAK / Vatican News)