Grįžta maldininkai į jau atidarytą Lurdo šventovę
Nors šventovė buvo uždaryta, malda nebuvo nutrūkusi. Kiekvieną dieną prie apsireiškimo grotos medėsi šventovėje tarnaujantys kapelionai, pristatydami Marijai iš viso pasaulio gaunamus prašymus ir maldos intencijas. Kaip Vatikano radijui duotame interviu sakė vienas šventovės kapelionų, italas kunigas Nicola Ventriglia, kiekvieną dieną iš viso pasaulio buvo gaunama po tūkstantį maldos prašymų, o kai kuriomis dienomis ir po pusantro tūkstančio.
Karantino metu tik kapelionai galėjo būti šventovės teritorijoje ir melstis prie apsireiškimo grotos. Tad, pasak kunigo Ventriglia, jie jautėsi kaip Mozė su į dangų pakeltomis rankomis. Jie meldėsi už visą žmoniją, suprasdami, kad raštu gautos intencijos – tai tik tarsi ledkalnio viršūnė, tik nedidelė dalis tų maldos prašymų, kuriais išgąsdinti ir kančios prislėgti žmonės tomis dienomis kreipėsi į Mariją.
Lurdui yra skirtas ypatingas pašaukimas. Švenčiausioji Mergelė Marija panoro šioje vietoje 1858 m. pasirodyti jaunai kaimo merginai Bernadetai. Šioje vietoje Bernadeta matė Marijos šypseną, kuri padarė šviesų ir gražų jos gyvenimą. Tos pačios, gyvenimą praskaidrinančios šypsenos sulaukia visi, kas kreipiasi į šią šventovę, sakė kunigas. (JM / Vatican News)
