Gyvenimas Prisikėlusiojo Dvasioje: po pandemijos viskas nauja
Prisikėlęs Kristus perkeičia mokinių perspektyvą, jie nebebijo žengti naujai. Tai paskatinimas nūdienos Bažnyčios bendruomenei, kad nesistengtų sugrįžti į prieš pandemiją buvusius laikus, o drąsiai ir su viltimi žengtų į naujus, pasakė Pizzaballa. Jis kalbėjo Sekminių iškilmės Mišiose, kurias aukojo Marijos užmigimo bazilikoje Jeruzalėje.
Ganytojas, laikino valdytojo teisėmis ganantis Jeruzalės patriarchato katalikų bendruomenę Izraelyje, Palestinoje, Jordanijoje, kreipėsi į ganomuosius ragindamas būti kantriems, atsisakyti vidinių vaidų: negalime būti patikimi, jei kalbėdami apie dialogą, susitikimą, taiką ir susitaikinimą nuolat dėl visko kivirčijamės. Atsisakykime kažkiek savęs, kad priimtume kitą su visais skritingumais ir ribotumais, nuoširdžiai visomis aplinkybėmis siekime vienybės, kuri yra Kristaus šlovės įgyvendinimas.
Pasak arkivyskupo, turime atsiverti Šventosios Dvasios veikimui, leisti, kad mus nugalėtų naujumas, kurį Dvasia mums nuolat dovanoja. Esame kviečiami ištirti širdį, kad suprastume, kur ji nori mus nuvesti, skaityti laiko ženklus, įsiklausyti į savo gyvenimą. Tai reiškia, kad turime įveikti dabartinį sudėtingą laikotarpį kaip Viešpaties prisikėlimo galia visiškai pasitikintys žmonės, sutinkantys toliau bendradarbiauti dėl Karalystės. Įveikime baimę, vienumą, eikime pirmyn kupini džiaugsmo!
Nuo ko pradėti ir kaip toliau gyventi? Evangelija ragina gyventi su džiaugsmu, misija, atleidimu, pasakė Pizzaballa. Tikintysis nevengia kančios, ji yra visuomet, bet ją nugali patirtas atleidimas.
Panašiai kaip apaštalai po Jėzaus prisikėlimo, ir mes buvome namuose užsidarę, ilgą laiką gyvenome su baime, galbūt su ja tebegyvename. Pasimetimas prasidėjus koronaviruso plitimui dar dabar ženklina mūsų kalbėjimo būdą, o neaiškios ekonominio ir socialinio gyvenimo perspektyvos kelia dar didesnį nerimą. Tačiau susitikimas su Prisikėlusiuoju nesugrąžino apaštalų į buvusį gyvenimą, bet buvo jiems žingsnis į visiškai naują perspektyvą. Taip ir nūdieną Šventoji Dvasia prašo Bažnyčią persiorientuoti į naują perspektyvą, nesistengti sugrįžti į vakardienos gyvenimą.
Pastaraisiais mėnesiais patyrėme, kad galime apsieiti be daugelio pastoracinių ir socialinių programų, kurias laikėme būtinomis. Dabar, kai vėl pradedame darbuotis, galbūt geriau suprantame tai, kas iš tikrųjų būtina – gyventi Prisikėlusiojo Dvasioje, be baimės Jį liudyti. (SAK / Vatican News)