Lotynų Amerikos episkopatų tarybai – 65 metai
Popiežiaus Pijaus XII sušauktos konferencijos dalyviai nusprendė prašyti popiežiaus įkurti visą Bažnyčią žemyne apimančią tarybą, įgaliotą svarstyti Bažnyčiai Lotynų Amerikoje rūpimus klausimus, spręsti iškylančias problemas ir koordinuoti žemyno episkopatų veiklą. „Po 65 metų ir penkių generalinių konferencijų galime džiaugtis permainyta piligriminės Bažnyčios Amerikoje savastimi“, – pareiškė jubiliejaus proga Lotynų Amerikos episkopatų tarybos (CELAM) prezidiumas.
Lotynų Amerikos episkopatų taryba, pritariant popiežiui Pijui XII, tarybos viduje suformavo specifinėms pastoracinėms problemoms skirtas komisijas, išrinko vadovybę, sudarytą iš penkių vyskupų, centrinę tarybos būstinę įkurdino Bogotoje, Kolumbijoje.
Po pirmosios generalinės konferencijos 1955 metais Lotynų Amerikos episkopatų taryba antrąjį žemyno vyskupų susitikimą surengė 1968 m. Kolumbijoje. Jo atidaryme dalyvavo šv. Paulius VI, pirmasis popiežius, apsilankęs Lotynų Amerikos žemyne. Trečiojoje generalinėje konferencijoje 1979 m. Meksikos Puebloje ir ketvirtojoje 1992 m. Dominikos sostinėje Santo Dominge dalyvavo popiežius šv. Jonas Paulius II, kuris atidarė šias žemyno vyskupų asamblėjas. Penktąją Lotynų Amerikos vyskupų generalinę konferenciją 2007 m. Brazilijos Aparesidos šventovėje atidarė popiežius Benediktas XVI. Jos metu buvo paskelbtas vadinamasis „Aparesidos dokumentas“ – viso žemyno evangelizavimo gairės naujojo tūkstantmečio pradžiai. Vienas labiausiai prisidėjęs prie Aparesidos baigiamojo dokumento kūrimo buvo tuometinis Buenos Airių arkivyskupas ir kardinolas Jorge Mario Bergoglio – popiežius Pranciškus.
2017 metais popiežius Pranciškus Bogotoje lankėsi CELAM būstinėje ir patikino žemyno, iš kurio jis pats kilęs, ganytojams, kad „Aparesidos dokumentas“ dar nėra iki galo atrastas, suprastas.
Pasak Pranciškaus, vis dar reikia mokytis jame akcentuoto sielovados metodo, kurio esmė – vietinių Bažnyčių gyvastingumas, iš jų kylančios iniciatyvos. Ne įvairių pragmatinių projektų iškėlimas, o Jėzaus misijos iškėlimas į visos Bažnyčios gyvenimo centrą. Būtent tai yra Bažnyčios misijos esmė, sakė Pranciškus.
Bažnyčios misijos veiksmingumui labiausiai kenkia Evangelijos žinios ideologizavimas, per didelis dėmesys struktūrų veikimui, o ne pačiai Evangelijos žiniai ir įsikerojusiam klerikalizmui, dėl kurio nesugebama prabilti į žmogaus širdį. Bažnyčia neturi būti suvokiama kaip institucija, sutelkusi visas jėgas į savo įvaizdžio gerinimą; Bažnyčiai yra skirta misija būti išeinančia, nešti Jėzų žmonėms, liudyti jo artumą ir meilę. Popiežius ypač prašė Lotynų Amerikos žemyno ganytojų labiau įtraukti pasauliečius į evangelizavimo misiją, daug dėmesio skirti jaunimui, evangelizuoti džiugiai ir aistringai.
Lotynų Amerikos episkopatų tarybos prezidiumas jubiliejaus proga patikino, jog vadovaujasi Bažnyčios socialinio mokymo gairėmis „apšviesti, ugdyti ir veikti“. Taryba ypatingą dėmesį skiria naujiems socialiniams iššūkiams, misijų klausimams, čiabuvių ir afrikietiškos kilmės tautų, imigrantų ir jūroje gyvenančių žmonių problemoms. Viena opiausių Bažnyčios regione problemų liečia dvasininkų trūkumą ir tai, savo ruožtu, daro įtaką evangelizavimo ir bažnytinės tarnystės procesams, skirtiems tikėjimo perdavimui ir įkultūrinimui žemyno gyventojų mąstysenoje, papročiuose ir institucijų veikloje.
Ypatingas Lotynų Amerikos episkopatų tarybos ir pavienių žemyno episkopatų dėmesys skirtas Bažnyčiai Amazonijos regione, joje gyvenantiems katalikams. CELAM vadovybė priminė popiežiaus Pranciškus prašymą apaštališkajame paraginime „Querida Amazonia“ („Mylima Amazonija“), kad visa Bažnyčia užtartų Amazonijos gyventojus, ypač tuos, kurie kenčia neteisybę, yra atstumti, neišgirsti. Amazonijos tautų ir autochtonų genčių teisių gynimas yra labai svarbi Bažnyčios misijos dalis. Popiežiaus išsakytos su Amazonijos regiono ateitimi susijusios socialinės, kultūrinės, ekologinės ir bažnytinės svajonės yra tikslas, kurio reikia siekti atsimenant, kokia Amazonijos gamtinio regiono sveikata svarbi viso pasaulio mastu. (SAK / Vatican News)
