Prancūzija. Prieš 4 metus nužudytas t. J. Hamelis
2016 metų liepos 26 dieną Prancūziją sukrėtė žinia apie nedidelio ir ramaus Saint-Étienne-du-Rouvray miestelio kunigo nužudymą, apie brutalias nusikaltimo aplinkybes: 86 metų amžiaus t. Hamelis buvo žiauriai nužudytas peiliu bažnyčioje, pamaldų metu. Žudikai – du jauni, vos devyniolikos metų vaikinai, abu gimę Prancūzijoje. Jie radikalizavosi internete ir prisiekė ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės“ organizacijai. Jie abu buvo nukauti tą pačią dieną policijos. Be kunigo, jie sunkiai sužalojo dar vieną 86 metų amžiaus vyrą, parapijietį, žmonos akivaizdoje. Tačiau jis išgyveno. Įkaitais jie trumpam buvo paėmę ir tris garbaus amžiaus vienuoles, tačiau jų nelietė.
Nors visų pirma dėmesys buvo skirtas nusikaltimo aplinkybėms, vėliau jis nukrypo į teroro akto auką – t. Jacques Hamelį. Apie jį nebuvo daug žinoma, jis nefigūravo viešų įvykių centre. Tačiau apklausiant jį pažinojusius atsiskleidė kasdienis kantraus, romaus ir ištikimo parapijos kunigo gyvenimas, kurį galima pavadinti šventu.
2017 balandžio 13 dieną Ruano vyskupas Dominique Lebrun visų vyskupijos kunigų ir diakonų akivaizdoje pranešė, jog pradedama t. Hamelio beatifikacijos byla ir pirmasis jos etapas: vyskupijos tyrimas. T. Hamelis, pasak vyskupo, mirė kaip kankinys, dėl tikėjimo į Kristų. Iš Vatikano buvo gautas specialus leidimas, mat paprastai turi praeiti bent penkeri metai po asmens mirties. Ruano arkivyskupija nurodė, kad šis etapas sėkmingai baigtas, ir 2020 metų pradžioje byla buvo išsiųsta į Romą.
Bylos postulatorius t. Paul Vigouroux paaiškino beatifikacijos bylos prasmę: ji ne tam, kad Bažnyčia sukurtų dar vieną palaimintąjį. Ji tam, kad atpažintų ir pripažintų Dievo darbą tikinčiojo širdyje ir gyvenime. Bažnyčia nekuria šventųjų, tai Dievo malonės vaisius, kuriuo Bažnyčia džiaugiasi.
Postulatorius taip pat priminė, kad krikščioniškos kankinystės nesudaro vien kankinystės momentas, vien mirties faktas. Deja, ne naujiena, kad smurtas nusineša daug nekaltų žmonių gyvybių. Tad, kai Bažnyčia pripažįsta kankinystę, ji pripažįsta tai, kad visas asmens gyvenimas buvo Dievo Žodžio ir malonės perkeistas taip, kad jis sugebėjo mirtį sutikti kaip Viešpats: pasitikint Dievo valia, atleidžiant pikta linkintiems ir darantiems, blogio tamsumą paverčiant meilės šviesa. Bažnyčia pripažįsta, kad tai yra Dievo darbas ir Jo logika, mat žmogiškoji logika siekia į neapykantą atsakyti neapykanta, už smūgį atsilyginti smūgiu. Beatifikacijos bylos vykdomos pagal griežtus juridinius kriterijus, tačiau jų esmė – pripažinti Dievo malonę buvus tikinčiajame.
Ketvirtosios t. Jacques Hamel kankinystės metinės buvo paminėtos krikščioniškai ir pilietiškai. Liepos 26 dieną Saint-Étienne-du-Rouvray miestelyje buvo surengta tyli pilietinė eisena, kurioje, be Ruano vyskupo ir tikinčiųjų, dalyvavo Prancūzijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Éric de Moulins-Beaufort, atstovavęs visą krašto katalikų bendruomenę. Eisenoje ėjo ir vidaus reikalų ministras Gérald Darmanin, kuris atstovavo valdžios institucijas. Eisenoje buvo pakviesti dalyvauti visi – krikščionys, netikintys, kitų religijų išpažinėjai, visi geros valios žmonės, atmetantys smurtą ir gerbiantys žmogaus gyvybę. Po eisenos Ruano vyskupas Dominique Lebrun vadovavo t. Hamelio atminimo šv. Mišioms. (RK / Vatican News)
