Šv. Maksimilijono Kolbe minėjimas Aušvico lageryje

Šiemet dėl koronaviruso pandemijos liturginio minėjimo programa buvo kitokia. Paprastai minėjimo Mišios būdavo aukojamos pačiame lageryje, prie 11 bloko, kuriame šventasis buvo nužudytas. Šiemet Mišios su ribotu dalyvių skaičiumi buvo aukojamos keliose Osvencimo miesto ir aplinkinių vietovių bažnyčiose. Vėliau jų dalyviai, laikydamiesi atstumo, atvyko į lagerio teritoriją pagerbti kankinio atminimo.

Maksimilijono Kolbe  mirties vietoje – Aušvico lagerio 11 bloko požemio celėje – 2016 m. meldėsi ir popiežius Pranciškus. Nuvykęs į Lenkiją dalyvauti Krokuvoje vykusiose Pasaulio jaunimo dienose, popiežius aplankė ir netoli Krokuvos esančiame Osvencimo mieste Antrojo pasaulinio karo metais nacių įrengtą mirties stovyklą, kurioje buvo nužudyta daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia žydų. Nužudytųjų atminimą Pranciškus pagerbė tyla ir malda. Aušvico memorialo svečių knygoje Pranciškus parašė: „Viešpatie, būk gailestingas savo tautai; atleisk už tiek daug žiaurumo“.

Tėvas Maksimilijonas Kolbe į Aušvico lagerį buvo atvežtas 1941 m. gegužės 28 d. Po dviejų mėnesių, liepos pabaigoje, trys kaliniai pabėgo iš lagerio; buvo nustatyta, kad vienas pabėgusiųjų buvo ir iš bloko, kuriame buvo apgyvendintas tėvas Kolbe. Konclagerio viršininko sprendimu už vieną pabėgusį dešimt to bloko kalinių buvo pasmerkti bado mirčiai. Tėvas Kolbe nebuvo įtrauktas į pasmerktųjų sąrašą, bet pats pasisiūlė mirti už kitą kalinį – šeimos tėvą, kuris išliko gyvas, sulaukė karo pabaigos ir dalyvavo savo gelbėtojo tėvo Kolbe beatifikacijos ir kanonizacijos iškilmėse.

Tėvas Maksimilijonas Kolbe ilgiausiai iš visų pasmerktųjų, dvi savaites, ištvėręs bado bunkeryje, 1941 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas nuodų injekcija. Jo kūnas buvo sudegintas lagerio krematoriume, o pelenai išbarstyti. Popiežius Paulius VI 1971 m. kunigą Maksimilijoną Kolbe paskelbė palaimintuoju, o 1982 m. popiežius Jonas Paulius II jį kanonizavo. (JM / Vatican News)