Taizé bendruomenė – bendrystės ir susitaikymo ženklas žmonijai
Taizé bendruomenės steigėjas, šveicaras teologas ir kalvinistų pastorius Roger Louis Schutz gimė 1915 metų gegužės 15 d. Jis pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais apsigyveno Taizé kaime rytų Prancūzijoje, netoli Kliuni miesto, kuriame kadaise gyvavo istorinė Kliuni abatijos benediktinų bendruomenė. Br. Roger atvykimo į Taizé data – 1940 rugpjūčio 20 d. – ženklina naujos ekumeninės vienuolinės bendruomenės pradžią.
Apie vienuolį, dėmesį paskyrusį stokojantiems ir per karą prieglobsčio ieškantiesiems, netrukus susiformavo bendraminčių grupė, iš kurios išaugo Taizé bendruomenė, užsibrėžusi bendruomeninio vienuolinio gyvenimo liudijimu būti žmonijai bendrystės ir susitaikymo ženklu.
Taizé bendruomenė pagal pašaukimą yra ekumeninė – vienuolinės bendruomenės nariai yra katalikai ir protestantai. Taizé bendruomenę po aštuoniasdešimties veiklos metų sudaro vyrai vienuoliai iš trisdešimties pasaulio kraštų.
Rugpjūčio 16-oji Taizé bendruomenei yra skaudi data. Tą dieną prieš 15 metų jos steigėjas buvo nužudytas: moteris su psichine negalia peiliu užpuolė 90-metį br. Roger vakarinės maldos metu Taizé bendruomenės koplyčioje.
Brolio Roger įpėdinis Taizé bendruomenėje brolis Aloyzas pripažino, jog steigėjo br. Roger Louis Schutz netektis paliko didžiulę tuštumą. „Mes buvome sukrėsti jo tragiškos mirties!“.
Tačiau pasak br. Aloyzo, Taizé bendruomenė išgyveno šį laikotarpį, jausdama didžiulį dėkingumą savo kūrėjui už visa tai, ką jis paliko. „Šiuo dėkingumu su mumis dalijosi nesuskaičiuojama galybė žmonių visame pasaulyje. Tai mus labai palaikė. Tarytum Dievas mus nešė. Ir šiame išbandyme mūsų maža bendruomenė patyrė pirmųjų krikščionių vienybę, kai tampama viena širdimi ir viena siela.“
Pasak br. Aloyzo, Taizé bendruomenės steigėjui br. Roger „krikščionių susitaikymo paieškos buvo ne tik apmąstymų tema, bet greičiau – praktinis pavyzdys. Jam visų svarbiausia buvo gyventi Evangelija ir tai ją perteikti kitiems. O Evangelija gyventi galima tik drauge. Atsiskyrimas šiuo atžvilgiu neturi jokios prasmės.
Įsitikinęs, jog gyvenimas bendruomenėje gali būti susitaikymo simboliu – jis tai vadino „bendrystės parabole“ – br. Roger dažnai kartodavo: „Kristus pas mus atėjo ne tam, kad sukurtų naują religiją, o, kad kiekvienam žmogui atvertų kelią į bendrystę Dieve“. Ši ypatinga bendrystė, vadinama Bažnyčia, yra prieinama mums visiems be išimties.
Br. Roger nuolat galvojo, kaip šią bendrystės dovaną priartinti prie jaunimo ir pašalinti jų kelyje atsirandančias kliūtis. Ir labai gerai suprato, jog viena iš didžiausių kliūčių buvo ta, jog Dievas buvo laikomas griežtu baimę keliančiu teisėju. Brolio Roger nuojauta dėl to, jog Dievas gali tik mylėti, vis aiškėjo, ir jis padarė viską, ką galėjo, kad ją perteiktų savo gyvenimu.
„Aš ir mano broliai nesame dvasios vadovai, bet žmonės, pasirengę visus išklausyti. Kartais tariame jaunimui keletą žodžių, paraginame kelti klausimus apie save pačius, ieškoti atsakymų savo viduje. Paskui jaunimas grįžta į namus, vieni į šeimą, kurioje meldžiamasi, kiti į aplinką, kur to nėra, kur neįmanoma nei kalbėti, nei būti išgirstam...“, – likus nedaug laiko iki mirties pasakė interviu Vatikano televizijos centrui Taizé bendruomenės steigėjas br. Roger.
„Jaunimas su nerimu žvelgia į ateitį: kokia bus mano ateitis, ką dirbsiu, ką daryti, kad gyvenimas būtų prasmingas? Dėl to labai svarbu, kad jauni žmonės turėtų vidinę laisvę. Mes stengiamės duoti jiems atsakymą savo paprasto gyvenimo pavyzdžiu. Gyvename bendruomenėje tenkindamiesi minimaliomis priemonėmis“, – kalbėjo brolis Roger.
Taizé bendruomenė nuo 1978 m. rengia naujametinius jaunimo susitikimus. Neseniai pranešta, kad Turine šių metų pabaigoje planuotas naujametinis jaunimo susitikimas dėl koronaviruso pandemijos nukeltas į 2021 metų pabaigą. (SAK / Vatican News)
