Mirė kardinolas M. Jaworskis, šv. Jono Pauliaus II bičiulis
Marianas Jaworskis gimė vakarų Ukrainoje, Lvovo mieste, 1926 metų rugpjūčio 21-ąją dieną. 1945 metais stojo į Lvovo seminariją, tačiau dėl pokario ir sovietinio režimo primestų aplinkybių persikėlė į Lenkiją. Su ja susieta didelė dalis būsimojo kardinolo gyvenimo. Čia jis užbaigė seminariją ir 1950 birželio 25-ąją buvo įšventintas į kunigus, tęsė studijas Krokuvos Jogailos universiteto Teologijos fakultete bei Liublino universiteto filosofijos fakultete, pats pradėjo dėstyti Varšuvos katalikų teologijos akademijoje. 1976 metais paskirtas teologijos profesoriumi Krokuvos universitete, o 1981 metais tapo pirmuoju Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos rektoriumi.
Po šio ilgo akademinio darbo laikotarpio 1984 metais prasidėjo kitas Mariano Jaworskio gyvenimo etapas: 1984 metais Jonas Paulius II jį paskyrė vyskupauti pietryčių Lenkijoje, Liubačiove. Reikia pridurti, kad tuo metu Jaworskį ir šešeriais metais vyresnį lenkų popiežių jau siejo ilgametė ir tvirta draugystė, studijų metais jie netgi, taupymo sumetimais, gyveno viename bute, vėliau ilgai kartu dirbo Krokuvos arkivyskupijoje. 1967 metais draugystė ir bendradarbiavimas buvo paženklinti išskirtiniu būdu. Vienos Jono Pauliaus II, tuo metu ėjusio Krokuvos arkivyskupo pareigas, kelionės metu jį pavadavo būtent Jaworskis. Liepos 3 dieną jis su reikalais sėdo į traukinį, vykusį į Olštyną. Tačiau netoli Dzialdovo miesto įvyko avarija ir keletas vagonų nulėkė nuo bėgių. Avarijoje žuvo septyni žmonės, tarp jų du vaikai, o beveik penkiasdešimt buvo sužeista. Dzialdovo ligoninėje Jaworskiui buvo amputuota ranka. Po savaitės, liepos 11 dieną, savo draugo į Dzialdovą atskubėjo aplankyti pats Krokuvos arkivyskupas. Jis šį epizodą suvokė ne vien kaip nelaimingą atsitikimą, bet kaip ženklą, kaip bendrą auką.
Vyskupo šventimai Marianui Jaworskiui buvo suteikti 1984 metų birželio 23 dieną. Dar po šešerių metų, 1991 sausį, Jonas Paulius II skyrė jam naują užduotį ir naują misiją – atnaujinti bažnytinį gyvenimą Ukrainoje. Tai buvo paskutinieji Sovietų Sąjungos gyvavimo mėnesiai. Marianas Jaworskis sugrįžo į gimtąjį Lvovą kaip lotynų apeigų arkivyskupas, pradėjo ilgą ir kantrų parapijų bei sielovados gaivinimo ir atnaujinimo darbą. Galima priminti, kad daug bažnyčių tuo metu buvo apleistos, paverstos sandėliais, kai kuriais atvejais tarnavo kaip kino teatrai. Reikėjo pastatyti daug naujų parapinių bažnyčių. Itin daug dėmesio Jaworskis skyrė naujų kunigų rengimui, pats kurį laiką ėjo Lvovo seminarijos rektoriaus pareigas, kvietėsi vienuolijas, sudarė sąlygas pasauliečių ugdymui.
Šiuos darbus, prie kurių reikia pridėti ir nenutrūkusią akademinę veiklą, Marianas Jaworskis tęsė iki 2008 metų, kai išėjo į užtarnautą pensiją. 2001 metais Jonas Paulius II paskelbė, kad Lvovo arkivyskupui taip pat suteiktas kardinolo titulas. Paaiškėjo, kad jis buvo suteiktas jau 1998 metais, tačiau dėl įvairių aplinkybių apie tai nebuvo viešai pranešta. Kardinolo titulo suteikimas tokiu būdu vadinamas „in pectore“. 2005 metais kardinolas Jaworskis dalyvavo konklavoje, kurioje popiežiumi buvo išrinktas Benediktas XVI.
Kardinolo Jaworskio būklė pablogėjo rugpjūčio viduryje, Krokuvos ligoninėje jam buvo atlikta operacija, rugsėjo 1 dieną Lvovo arkivyskupija kreipėsi į tikinčiuosius ir paprašė maldos už arkivyskupą emeritą. Jis mirė rugsėjo 5 dienos vakare. Rugsėjo 7 dienos pranešime Lvovo arkivyskupija pranešė apie gedulingas šv. Mišias, kurios bus aukojamos ateinančiomis dienomis ten, kur kardinolas Jaworskis kadaise gyveno ir dirbo: Liubačiove, Krokuvoje, Lvove. Kardinolas, jo paties išreikšta valia, bus palaidotas nedideliame pietų Lenkijos miestelyje Zebžydovos Kalvarijoje, čia esančioje istorinėje šv. Marijos šventovėje. Laidotuvės įvyks rugsėjo 11 dieną, penktadienį.
Po kardinolo Jaworskio mirties kardinolų kolegiją sudaro 219 kardinolų, iš kurių 122 yra elektoriai, o 97 jau peržengę 80 metų slenkstį ir nebegali dalyvauti konklavoje. (RK / Vatican News)
