Baltramiejui I suteiktas „Antonianum“ garbės daktaro vardas
Trečiadienį garbusis svečias iš Konstantinopolio, kurį popiežius Pranciškus nuo pat išrinkimo į Romos apaštališkąjį sostą vadina savo broliu ir su kuriuo daugelį kartų liudijo rūpinimąsi kūrinijos ir žmonijos darna ir gerove, pagerbtas Popiežiškojo universiteto „Antonianum“ suteiktu filosofijos garbės daktaro titulu už nuopelnus ugdant kūrinijos apsaugą. Iškilminga ceremonija vyko pradedant „Antonianum“ akademinius metus.
Sveikinimo kalbą pasakęs kardinolas Pietro Parolin, Vatikano valstybės sekretorius, patikino, kad popiežiaus Pranciškaus mokymas apie kūrinijos apsaugą negalėjo rasti geresnio užtarėjo kaip Baltramiejus I, kuriam kūrinijos apsaugos tema brangi jau daugelį dešimtmečių. Kardinolas P. Parolin pasidžiaugė Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčios galvos „darna su Petro mokymu“, pasak jo, liudijančia apie „ekumeninę Rytų ir Vakarų Bažnyčių vienybę“.
Ekumeninio patriarcho ilgametis įsipareigojimas kūrinijos apsaugos sferoje paskatino popiežių Pranciškų parašyti encikliką „Laudato si’“, priminė kardinolas Parolin, savo kalboje apžvelgęs Baltramiejaus ir Pranciškaus bendradarbiavimo istoriją, pradedant nuo 2014 metais Šventojoje Žemėje abiejų ganytojų paskelbto kvietimo siekti krikščionių vienybės ir rūpintis kūrinija iki popiežiaus laiško, kuriuo 2015 metais Katalikų Bažnyčioje, Ortodoksų Bažnyčios pavyzdžiu, buvo įsteigta Pasaulinė kūrinijos diena. Kardinolas, be kitų bendradarbiavimo pavyzdžių, paminėjo kasmetinę rugsėjo 1-osios ekumeninę maldą.
Jis pastebėjo, kad popiežiaus enciklika apie kūrinijos apsaugą „Laudato si’“ turėjo įtakos ir patriarcho Baltramiejaus raštams, kuriuose taip pat kalbama apie artimą ekonomikos ir ekologijos ryšį, bendrą „namų“ – (graik. „oikos“) šaknį. Baltramiejaus raštai skelbia, jog kūrinijos apsauga yra ekumeninis klausimas.
Nežiūrint esamų doktrininių ir religinių skirtingumų, Žemė mus vienija nepakartojamu ir nepaprastu būdu, nes ja dalijamės taip, kaip oru, kuriuo alsuojame, sakė Parolin. Būtent todėl žmogaus pareiga – rūpintis kūrinija, saugoti visas jos išraiškas – žmogų, gyvūniją ir visą gamtą. Jis prisiminė Rytų teologijos mokymą apie dieviškąją jėgą: Dievo jėga persmelkia visą kūriniją, todėl jo šventumas yra kiekvienoje būtybėje. Kardinolas taip pat paminėjo „gamtos knygos“ sąvoką bendroje hebrajų ir krikščionių tradicijoje, kuri primena ne tik gamtos, bet ir „gamtos knygoje“ skelbiamos žinios gavėjo ir gamtos sergėtojo – žmogaus – šventumą. Būti gamtos knygos gavėju yra privilegija, kuri žmogui kartu suteikia pareigas ir atsakomybę kūrinijos ir artimo atžvilgiu, sakė kardinolas Parolin.
Priėmęs garbės daktarato insignijas iš „Antonianum“ Didžiojo kanclerio ir pranciškonų ordino vadovo t. Michaelo Anthony Perry rankų, Baltramiejus sakė, kad džiaugiasi apdovanojimu, kuris leidžia ne tik atpažinti esamus skirtingumus, bet ir atitolinti fundamentalizmus. Jis pristatė Konstantinopolio Bažnyčios visame ortodoksų pasaulyje pradėto įsipareigojimo rūpintis kūrinijos apsauga genezę, pradedant praėjusio amžiaus septintuoju dešimtmečiu, kai ekumeninis patriarchatas įsitikino, jog „vaikams turime palikti geresnį pasaulį“.
Rūpinimasis žemės resursais yra teisingumo prieš Dievą klausimas. Todėl piktnaudžiavimas gamta yra smerkiamas kaip nuodėmė. Rūpintis gamtos apsauga nėra vien tik politinis ar ekonominis klausimas, bet visų pirma religinis ir etinis. Visų mūsų atsakomybė yra atsižvelgti į tai, kaip gyvename šiame pasaulyje, neatsitolinti ir nebūti abejingiems viskam, kas mus supa, nes „kaip socialinės būtybės esame sukurti asmeniniams susitikimams“ ir „būsime teisiami kaip asmenys, visuomenės ir tautos“.
„Rūpinimasis gamtos apsauga ir artimo gerove yra dvi vieno medalio pusės“, – priimdamas garbės daktaro vardą Popiežiškajame universitete „Antonianum“ sakė ekumeninis patriarchas Baltramiejus I. (SAK / Vatican News)
