Europoje koronavirusas nusinešė daugiau nei 400 kunigų ir vienuolių gyvybes
Tai tragiška žmogaus gyvybės trapumo patirtis, kurią skausmingai išgyvena Bažnyčia. Koronavirusas apnuogino mūsų silpnumą, atidengdamas, kaip klaidingai ir paviršutiniškai buvome įsitikinę savo saugumu, kurdami planus, projektus, įpročius, – tuščioje ir lietaus plakamoje Šv. Petro aikštėje kovo 27 d. kalbėjo Popiežius Pranciškus. Daugumai praradus atskaitos tašką, šiuo pasimetimo laikotarpiu atsirado nemažai pavyzdingų bendrakeleivių, kurie baimės akivaizdoje dovanojo savo gyvenimą. Tai paprasti žmonės, apie kuriuos dažniausiai neužsimena laikraščiai, tačiau jie rašo šių dienų istoriją. Tarp tų kasdienybės liudytojų yra šimtai kunigų ir vienuolių, kurie paaukojo savo gyvybes atlikdami savo dvasininko tarnystę.
Ne mažiau kaip keturi šimtai dvasininkų mirė dėl koronaviruso, skelbia Europos vyskupų konferencijų taryba, remdamasi trisdešimt aštuonių žemyno Bažnyčių pateiktais duomenimis. Bažnyčia analizavo sanitarinės krizės pasekmes krikščionių bendruomenei ir visuomenei, šiame kontekste norėdama pagerbti ir pandemijos aukas. Tai negalutiniai duomenys, nes kai kurios smarkiai koronaviruso paveiktos šalys informacijos dar nepateikė – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Portugalija.
Vis tik jau iš esamos analizės iškyla svarbios detalės. Daugiausiai dvasininkų aukų patyrė Olandija, netekusi 181 senyvo amžiaus vienuolių, Italija – 121, Ispanija 70 vien per balandį. Dešimt kunigų mirė Lenkijoje, penki – Belgijoje, keturi Austrijoje, trys Airijoje, vienas – Lietuvoje.
Visa Bažnyčia išgyvena bejėgiškumo akimirką, kuri mūsų laikais jau buvo pamiršta, sakė jėzuitų kunigas Pavel Ambros, pristatydamas analizę vyskupų asamblėjai. Tačiau šiame išbandymų etape viltį teikia didžiulės solidarumo pastangos įveikti krizę kartu, kurias pastebime Bažnyčioje ir visoje visuomenėje, sako kun. Ambros.
Įvairios bažnytinės organizacijos ir tikintieji stengiasi padėti labiausiai vargstantiems, marginalizuotiems žmonėms, migrantams, atkreipti visuomenės akis į jų padėtį. Šiuo metu itin svarbi krikščionių vienybė. Viena svarbių gijų, jungiančių bendradarbiavimą tarp šalių, – tai bendradarbiavimas tarp Bažnyčių ir vietinės valdžios valdant kritinę padėtį. Tad šia prasme kulto pastatų uždarymas per karantiną buvo visų pirma artimo meilės žingsnis užtikrinant piliečių sveikatą. Tokiu pat žvilgsniu reikia žvelgti ir į priimtas saugumo priemones. Pasak Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos pasekretoriaus kardinolo Michael Czerny, šie iššūkiai atskleidžia, kad mūsų bendra misija – visiems kartu eiti teisinga Viešpaties rodoma kryptimi. (DŽ / Avvenire)
