Šv. Juozapas – tėvo širdimi mylėjęs Jėzų
Popiežius Pranciškus šv. Juozapo metų pradžios dieną gruodžio 8-ąją paskelbtame neilgame apaštališkajame laiške „Patris corde“ („Tėvo širdimi“) išsakė viltį, kad jo laiškas padės labiau pamilti didį šventąjį – Juozapą, paskatins šauktis jo pagalbos, gyventi pagal jo dorybių ir pasiaukojimo pavyzdį.
„Juozapas tėvo širdimi mylėjo Jėzų“ – rašo popiežius laiške pasakodamas apie mylintį, švelnų, klusnų, priimantį, kūrybingą, darbštų ir kuklų tėvą Juozapą. Popiežius laiške paminėjo, kad šv. Juozapas vadinamas Bažnyčios globėju nuo 1870 m., darbininkų globėju – nuo 1955 m. ir Atpirkėjo globėju nuo 1989 m., o nuo neatmenamų laikų – Laimingos mirties globėju (KBK 1014).
Šv. Juozapo metų paskelbimu ypač gali džiaugtis Šv. Juozapo oblatų vyrų ir moterų kongregacija. Jos nariai, ko gero, yra geriausiai pasirengę metų šventimui, nes jie šiemet, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną – gruodžio 8-ąją – užbaigė savo kongregacijoje nuo 2019 metų švęstus Šv. Juozapo metus.
1878 metais šiaurės Italijoje įsteigta kongregacija evangelizavimo tarnystę išplėtė po visą pasaulį, šiuo metu kunigai ir seserys vienuolės – oblatai ir oblatės – tarnauja dvylikoje kraštų Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Šv. Juozapo oblatų steigėjas kunigas Juozapas Marello savo dvasinės šeimos nariams nurodė kurti tikrų Jėzaus Kristaus mokinių bendruomenę, meilės įsakymą įgyvendinančių broliškumu ir šv. Šeimos pavyzdžiu, sekant šv. Juozapo, pirmojo žemėje gynusio Jėzų, pėdomis.
Šv. Juozapo metų skelbimo laiške kongregacijos vyresnysis t. Jan Pelczarski, OSJ patikino, jog pagrindinė priežastis, paskatinusi oblatus švęsti šv. Juozapo metus, buvo įsitikinimas, jog šie metai paskatins ne tik giliau ištirti kongregacijos dvasingumo ištakas ir šv. Juozapo dvasinį paveldą krikščionių bendruomenėje, bet ir atnaujinti jos misiją. Jis savo dvasinės šeimos nariams uždavė keletą įpareigojančių klausimų:
„Ar gali šv. Juozapo, Marijos sužadėtinio ir Jėzaus tėvo, figūra, be jokios abejonės svarbi, tačiau laiko prasme tolima, įkvėpti ir perduoti dabartiniais laikais įsipareigojimą tarnauti Jėzui Bažnyčioje? Ar verta vėl priminti mūsų laikų žmonėms nuolankumu ir tylėjimu pasižymėjusį šventąjį kaip sektiną pavyzdį?“
Be kitų religinio gyvenimo dalykų, oblatų vyresnysis priminė keletą su šv. Juozapo dvasingumu susijusių krikščioniškojo gyvenimo aspektų – vidinio gyvenimo ir dosnios tarnystės svarbą, santuokinio gyvenimo šventumą.
Pasak t. J. Pelczarskio, visą šv. Juozapo, Marijos sužadėtinio, dvasinį palikimą galima apibūdinti vienu žodžiu: užtenka ištarti vardą Jėzus, kurį Juozapas buvo pašauktas ištarti tada, kai Jėzų pristatė paaukojimo apeigose, vardą, kuris pasak apaštalo šv. Pauliaus, yra kilniausias iš visų vardų, „kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“ (Fil 2, 10).
Šv. Juozapo oblatai švęsdami šv. Juozapo metus daug dėmesio skyrė popiežių dokumentų sukaktims: šv. Jono Pauliaus II apaštališkojo paraginimo „Redemptoris custos“ trisdešimtosioms metinėms, skirto Leono XIII enciklikos apie pamaldumą į šv. Juozapą „Quamquam pluries“ šimtmečiui, ir pal. Pijaus IX dekreto, kuriuo šv. Juozapas paskelbtas Bažnyčios globėju „Quemadmodum Deus“ 150-osioms metinėms. Būtent šio popiežiaus pal. Pijaus IX dokumento sukakties proga popiežius Pranciškus parašė ir gruodžio 8-ąją paskelbė apaštališkąjį laišką apie šv. Juozapą, tėvo širdimi mylėjusį Jėzų, „Patris corde“. (SAK / Vatican News)
