Asyžiaus vyskupijoje – malda už kenčiančius nuo COVID-19 ir prievartos

Maldos intencija skirta JAV po Vašingtono Kapitolijaus užpuolimo, kuris liudija apie socialinę ir politinę įtampą visuomenėje, galinčią sukurstyti naujus neramumus ir smurtinius protestus, ir Afrikai, kur daugelio kraštų gyventojai kenčia nuo vidinės socialinės nesantaikos, teroristinių užpuolimų ir kraštutinių politinių rietenų dėl rinkimų – ypač Centrinės Afrikos Respublikoje, Nigerijoje, Ugandoje ir Nigeryje.

Naujieji metai prasidėjo gąsdinančiais pandemijos, sukeliančios iššūkių visuose pasaulio regionuose, duomenimis, bet ir konkrečiu vilties ženklu, jog medicina leis pradėti spręsti iššūkius žmonių sveikatai. Meldžiame Viešpatį, kad šią sunkią krizę leistų įveikti visuotinu solidarumu, kad niekas neliktų apleistas.

Taip pat šaukiamės Jo gailestingumo prievartą ir nestabilumą kenčiantiems kraštams, kad jie galėtų eiti teisingos taikos keliu, kad atsiverstų smurtaujančiųjų širdys ir valdantieji imtųsi darbuotis dėl savo kraštų gyventojų gerovės, sakoma Asyžiaus vyskupijos maldos intencijoje.

Asyžiaus vyskupija skelbdama intenciją nerengia bendros maldos susitikimo, o kviečia kreiptis į Dievą savo bendruomenėse arba individualiai per Eucharistijos šventimą, arba pagal savo išpažįstamos religijos papročius taip, kaip pamokė susitikimas 1986 metų spalio 27 dieną Asyžiuje.

Pirmąjį žmonijos istorijoje religijų maldos už taiką susitikimą sušaukė popiežius šv. Jonas Paulius II, jo kvietimu Asyžiaus bažnyčiose, salėse ir po atviru dangumi meldėsi daugelio religijų atstovai iš viso pasaulio. Nuo tada jau trisdešimt penkerius metus tęsiami panašūs maldų susitikimai „Asyžiaus dvasioje“, šv. Jono Pauliaus II maldos sumanymą, iš pradžių ne visų suprastą, net kritikuotą, įvairiais būdais pratęsė Benediktas XVI ir popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)