A. J. Bačkis ir J. M. Bergoglio. Kardinolystės 20-osios metinės
2001 metų konsistorija buvo aštuntoji iš devynių Jono Pauliaus II sušauktų kardinolų skyrimo konsistorijų. Pasakytina, jog popiežius Jonas Paulius II per savo ilgą pontifikatą, trukusį daugiau kaip ketvirtį amžiaus, paskyrė tiek daug kardinolų, kiek nei vienas kitas popiežius prieš jį, o 2001 metų konsistorija savo ruožtu buvo ne tik rekordinė, bet ir bene reikšmingiausia iš jo surengtų konsistorijų. Mat per 2001-ųjų konsistoriją jis vienu metu paskyrė ne tik kaip niekad daug kardinolų – iš viso 42 – bet ir labai didelį konklavoje dalyvauti įpareigotų kardinolų skaičių – iš viso 37, t. y. beveik trečdalį konklavos dalyvių, šitaip suteikdamas tam tikrą kryptį būsimiems jo įpėdinio rinkimams.
Daugiau kaip pusė visų konsistorijoje paskirtų kardinolų jau mirę. Iš 37 šios konsistorijos metu paskirtų kardinolų elektorių šiandien tik keturi dar turi teisę rinki popiežių – Durbano (Pietų Afrika), Tegusigalpos (Hondūro) arkivyskupai, Limos (Peru) ir Neapolio (Italija) arkivyskupai emeritai.
Beje, toje pačioje aštuntojoje Jono Pauliaus II konsistorijoje kardinolu paskirtas ir būsimas popiežius Pranciškus – jėzuitas Jorge Mario Bergoglio, konsistorijos metu buvęs 64 metų amžiaus ir ėjęs Argentinos sostinės Buenos Airių arkivyskupo pareigas. Taip pat paminėtinas šioje konsistorijoje kardinolu paskirtas arkivyskupas Giovanni Battista Re, dabar 87 metų amžiaus buvęs Romos kurijos vadovas, kurį 2020 m. kardinolai vyskupai išrinko ir popiežius patvirtinto kardinolų kolegijos dekanu.
Be šešiolikos gyvų aštuntojoje kardinolų skyrimų konsistorijoje paskirtų „Bažnyčios senatorių“ – kardinolai dar vadinami „Bažnyčios kunigaikščiais“ – yra dar vienas, Theodore E. McCarrick, iš kurio popiežius ne tik atėmė kardinolystę, už rimtus nusikalstamus ir amoralius veiksmus jis net buvo pašalintas iš dvasininkų luomo.
Dvidešimt keturi konsistorijoje paskirti kardinolai yra mirę, o vienam po mirties suteiktas Dievo tarno titulas – tai kardinolas Francois-Xavier Nguyen Van Thuan, Vietname komunistinio režimo sunkia kalėjimo bausme nuteistas Saigono arkivyskupas koadiutorius, popiežiaus Jono Pauliaus II rūpesčiu išlaisvintas ir vėliau Romoje paskirtas Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininku. 2002 metais miręs kardinolas F-X. N. Van Thuan dabar tituluojamas garbinguoju, nuo 2010 metų nagrinėjama jo beatifikacijos byla, 2017 m. pripažintos šio „tikrojo gyvosios Evangelijos čempiono“ herojiškos krikščioniškosios dorybės.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
1988 metais popiežius Jonas Paulius II konsekravo Audrį Juozą Bačkį arkivyskupu, 1991 metais Olandijoje trejus metus Šventajam Sostui tarnavusį Vatikano diplomatą paskyrė 42-uoju Vilniaus arkivyskupijos ordinaru ir ketvirtuoju arkivyskupu. Audrys Juozas Bačkis yra antrasis iš Lietuvos Respublikos kilęs Romos Bažnyčios kardinolas po Vincento Sladkevičiaus. Jis Vilniuje priėmė 1993 metais Baltijos šalyse apsilankiusį popiežių Joną Paulių II, dalyvavo 2005 metų konklavoje, kuri išrinko popiežiumi Benediktą XVI, ir 2013 konklavoje, kuri išrinko dabartinį popiežių Pranciškų. Nuo 2013 metų kardinolas Audrys Juozas Bačkis, buvęs Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, yra Vilniaus arkivyskupas emeritas.
Audrys Juozas Bačkis gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune, Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje. Užaugo Prancūzijoje, įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją, nuo 1957 m. gyveno Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje Romoje, įgijo teologijos licenciatą ir apsigynė Bažnyčios teisės doktoratą, 1961 metais Romoje įšventintas Kauno arkivyskupijos kunigu. Baigęs Šventojo Sosto diplomatinę akademiją, įsidarbino Vatikane, dirbo Šventojo Sosto nunciatūrose Filipinuose, Kosta Rikoje, Turkijoje ir Nigerijoje. 1974 m. grįžęs į Romą dirbo Vatikano valstybės Bažnyčios viešųjų reikalų taryboje, 1979 m. paskirtas šios užsienio reikalų ministerijai prilygstančios tarybos pasekretoriu.
1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, paskyrė A. J. Bačkį Vilniaus arkivyskupu metropolitu ir įteikė palijų. Arkivyskupas A. J. Bačkis dvi kadencijas ėjo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pareigas (1993–1999 ir 2002–2005 m.), 1999 m. popiežiaus Jono Pauliaus II buvo paskirtas komisijos, rengusios Europos vyskupų Sinodą, nariu ir baigiamąjį Sinodo pranešimą parengusios komisijos vicepirmininku.
A. J. Bačkis apdovanotas Lietuvos Respublikos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu ir Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, jam suteikti Vilniaus pedagoginio universiteto ir Krokuvos Popiežiškosios teologijos akademijos garbės daktaro vardai. Vasario 1 d. kardinolui A. J. Bačkiui sukako 84 metai. (SAK / Vatican News)
