Bažnyčios atgimimo 30-osios metinės. Padėkos Mišios Minske
Prisimindamas sunkių Bažnyčios persekiojimų Baltarusijoje patirtį, ganytojas pavadino Sovietų Sąjungą begaline šalimi, su daugybe koncentracijos stovyklų, kurios daugeliui tikinčiųjų, kunigų ir vyskupų buvo dvidešimtojo amžiaus Kalvarija.
Karingas ateizmas atėmė iš Baltarusijos Bažnyčios vyskupus ir seminarijas, daugelis bažnyčių ir vienuolynų buvo konfiskuoti. „Bažnyčių griuvėsiai mūsų žemėje yra tylūs krikščionių tikėjimo ir kultūros naikinimo liudininkai. Jie aiškiai rodo, ką sugeba žmogus be Dievo“, – sakė arkivyskupas. „Atrodė, kad nėra jėgos, kuri galėtų nugalėti komunistinį-ateistinį režimą ir daugelis nuleidę rankas susitaikė su padėtimi. Tačiau Jonas Paulius II tikėjo 1917 m. Fatimos pranašyste, kad Marijos Nekaltoji Širdis triumfuos ir tikėjimas atgims“, – kalbėjo arkivyskupas, primindamas, kad 1984 m. visas pasaulis buvo paaukotas Nekaltajai Marijos Širdžiai ir kad netrukus po to pradėjo byrėti ateistinis režimas Sovietų Sąjungoje.
1989 m. Baltarusijoje prasidėjo Bažnyčios atgimimas. Lietuvoje kunigu iki tol tarnavęs Tadeuszas Kondrusiewiczius buvo paskirtas Minsko vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. 1991 m. balandžio 13-ąją buvo įkurta Minsko-Mogliavo arkivyskupija, sujungiant dar formaliai egzistavusią aštuonioliktajame amžiuje įkurtą Minsko vyskupiją ir buvusios Mogliavo arkivyskupijos likutį. Tą pačią dieną buvo įkurta ir nauja Gardino vyskupija, sudaryta iš Baltarusijos sudėtyje esančios buvusios Vilniaus arkivyskupijos dalies. Pastarosios vyskupu paskirtas Lietuvoje iki tol tarnavęs kunigas Aleksandras Kaszkiewiczius. 1991 m. gegužės 13-ąją – Fatimos Marijos šventės dieną – popiežius Jonas Paulius II įkūrė Minsko-Mogiliavo bažnytinę provinciją, į kurios sudėtį įėjo Gardino ir Pinsko vyskupijos, o 1999 m. buvo įkurta dar viena – Vitebsko vyskupija.
Sekmadienį Minske aukotų padėkos Mišių homilijoje arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius ragino Bažnyčios Baltarusijoje narius atversti naują savo istorijos puslapį ir drąsiai kurti tokią ateitį, kurioje būtų rūpinamasi dvasiniu žmogaus tobulėjimu, visur viešpatautų viltis, o sprendžiant aktualias visuomenės problemas būtų naudojamasi Bažnyčios socialiniu mokymu. (JM / catholic.by / Vatican News)
