Jeruzalės patriarchai ir vyskupai paskelbė bendrą velykinį laišką

„Mes, Jeruzalės patriarchai ir bažnyčių vadovai, siunčiame savo velykinius vilties sveikinimus viso pasaulio krikščionims iš Šventojo Prisikėlimo miesto“, – rašoma bendrame laiške. „Būtent čia mūsų Viešpats ir Išganytojas Jėzus Kristus pergalingai keldamasis iš kapo sutraukė žmones kausčiusias nuodėmės ir mirties grandines. Čia angelas moterims tarė: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“ (Lk 24, 5–6). Čia Prisikėlusysis pirmą kartą pasirodė už užrakintų durų pasislėpusiems savo mokiniams ir juos drąsino, tardamas: „Ramybė jums“ (Jn 20, 19).“

„Šventiškai minėdami šias didingas akimirkas, atsimename, kiek daug Viešpačiui teko iškentėti. Tai jis pats priminė dviem mokiniams kelyje į Emausą, klausdamas: „Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ (Lk 24, 26). Po Paskutinės vakarienės Jėzus krauju prakaitavo melsdamasis Getsemanės sode, paklusniai sutikdamas gerti iš kančios taurės.  Netrukus po to jis buvo išduotas, suimtas, melagingai apkaltintas, pasmerktas, sumuštas ir neteisingai nuteistas siaubinga mirtimi ant kryžiaus.“

Kryžius – baisios mirties įrankis – paradoksaliai tapo Kristaus šlovės sostu, nuo kurio mūsų Viešpats tarė atleidimo ir išgydymo žodžius. Jis ant savo pečių paėmė visą žmonijos kančios ir skausmo naštą. Pastarieji metai visam pasauliui buvo nepaprastai sunkūs. Dėl COVID-19 pandemijos milijonai žmonių asmeniškai patyrė sunkią ligą, daug žmonių mirė. Didžioji žmonijos dalis susidūrė su ekonominiais sunkumais, izoliacija, vienatve ir neviltimi.

„Mūsų Viešpats buvo su mumis per visas šias kančias“, – rašo Jeruzalės krikščionių vadovai. „Jis visada yra su mumis. Velykų rytą Kristus vėl mums pasirodo, atveria mums akis, kad savo brolių ir seserų, kuriems reikia pagalbos, veiduose matytume jo veidą. […] Būdami prikelti su Kristumi, ir mes savo malda ir gerais darbais turime vykdyti jo atpirkimo darbą.“