Jonas K. Jordanas SDS paskelbtas palaimintuoju
Jonas Krikštytojas Jordanas, Bažnyčioje ir salvatoriečių dvasinėje šeimoje žinomas savo pasirinktu vienuolišku Kryžiaus Pranciškaus Marijos vardu, gimė 1848 m. Gurtveile, pietvakarių Vokietijos pasienio vietovėje prie Šveicarijos Sankt Galeno miesto. 1878 m., būdamas 29 metų, įšventintas kunigu, netrukus išvyko mokytis į Romą, paskui į Libaną. Lankydamasis Šventojoje Žemėje buvo įkvėptas steigti naują dvasinę bendruomenę tikėjimui skleisti – „apaštalų mokyklą“, kuri ugdytų dar daugiau naujų apaštalų. Siekdamas šio tikslo gavo popiežiaus Leono XIII palaiminimą.
1881 m. gruodžio 8-ąją Romoje, brigitiečių kongregacijos koplyčioje, su keliais bendraminčiais, naujosios apaštalinės draugijos nariais, davė vienuolinius įžadus ir taip suformavo būsimos Dieviškojo Išganytojo draugijos branduolį. Po septynerių metų Tivolyje, netoli Romos, kartu su palaimintąja s. Angelų Marija (Terese von Wüllenweber) įsteigė Dieviškojo Išganytojo seserų kongregaciją. Dar po vienuolikos metų evangelizavimo kongregacija Propaganda Fide salvatoriečių pastoracijai pavedė Asamo apaštališkąją prefektūrą Indijoje. Draugija sėkmingai plėtėsi ir į kitus kraštus Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
1903 metais salvatoriečiai, susirinkę į pirmąją Draugijos kapitulą, savo steigėją t. Kryžiaus Pranciškų Mariją išrinko vyresniuoju iki gyvos galvos. Draugijos vadovybė dėl Pirmojo pasaulinio karo persikėlė į Šveicariją, kartu išvyko t. Kryžiaus Pranciškus Marija. Reikalų vedėju Romoje pasiliko būsimas vyresnysis t. Pankracijus Pfeiferis. 1918 metais t. Kryžiaus Pranciškus Marija mirė Šveicarijoje, vėliau jo žemiški palaikai perlaidoti Romoje, salvatoriečių generalinių namų koplyčioje.
T. Kryžiaus Pranciškus Marija buvo gilaus pamaldumo vyras, troško gyvenimo vienybės su eucharistiniu Jėzumi, Mišios ir adoravimas, dvasinis ryšys su Marija, Išganytojo Motina ir Apaštalų Karaliene, buvo jo apaštalinio užsidegimo šaltinis, mylėjo kryžių ir evangelinį neturtą, su didžiadvasišku nuolankumu pasikliovė Dievu, buvo ištikimas tikėjimui, su tėviška meile ugdė savo dvasinės šeimos vaikus, davė pavyzdį neatidėliojant atleisti – sakoma Šventųjų skelbimo kongregacijos 2011 m. dekrete, kuriuo pripažintas Dievo tarno, dabar jau Bažnyčios palaimintojo t. Kryžiaus Pranciškaus Marijos krikščioniškųjų dorybių herojiškas laipsnis.
Kryžiaus Pranciškaus Marijos gyvenimo pavyzdys skatina siekti apaštalinio šventumo. Jis – apaštalas ir misionierius, trokštantis visus nuvesti pas Kristų, pasaulio Išganytoją, ugdantis pakrikštytuosius atnaujinti tikėjimą, kviečiantis evangelizuoti tiek tuos, kurių dar nepasiekė Jėzaus Kristaus skelbimas, tiek jį užmiršusius, skelbti Kristų ir liudyti Evangeliją visose gyvenimo ir kultūros srityse, visomis Kristaus meilės įkvėptomis priemonėmis ir būdais.
Salvatoriečių šeimą sudaro trys institucijos – Dieviškojo Išganytojo draugija, turinti 156 bendruomenes su daugiau kaip tūkstančiu narių, įskaitant 800 kunigų ir beveik 300 brolių, Dieviškojo Išganytojo seserų kongregacija, turinti daugiau kaip 200 bendruomenių ir maždaug 1 200 narių, ir pasauliečiams skirta Tarptautinė Dieviškojo Išganytojo bendruomenė. (SAK / Vatican News)
