Kunigo J. Hamelio mirties metinės. „Visi kankiniai – palaimintieji“
Jacques’as Hamelis gimė 1930 m. Normandijoje, šiaurės vakarų Prancūzijoje. 1958 m. jam buvo suteikti kunigo šventimai. Visą gyvenimą tarnavo Ruano arkivyskupijos parapijose. 2000 m. buvo paskirtas mažo miestelio prie pat Ruano Saint-Etienne-du-Rouvray klebonu. 2005 m. išėjo į pensiją, tačiau pasilikęs gyventi toje pačioje parapijoje ir toliau patarnavo sielovadoje, aukojo Mišias. Vadovaudamas parapijomis, ir vėliau, išėjęs į pensiją kunigas Hamelis palaikė draugiškus santykius su musulmonų bendruomene; gyvendamas Ruano priemiesčiuose buvo asmeniškai susibičiuliavęs su vietiniu imamu. 2016 m. liepos 26-osios rytą du peiliais ginkluoti vyrai įsiveržė į Saint-Etienne du Rouvray miestelio bažnyčią ir įkaitais paėmė jose buvusius kelis asmenis – Mišias aukojusį kunigą ir Mišių dalyvius. Viena vienuolė sugebėjo pabėgti ir apie užpuolimą pranešti policijai. Po maždaug keturiasdešimties minučių į užimtą bažnyčią įsiveržusi policija nukovė abu užpuolikus. Teroristai spėjo nužudyti kunigą ir sunkai sužeidė kitą asmenį.
Popiežius Pranciškus netrukus po pagyvenusio kunigo nužudymo leido pradėti jo beatifikacijos procesą. „Jis yra kankinys; visi kankiniai yra palaiminti“, – sakė popiežius 2016 m. rugsėjo 14 d., per Kryžiaus išaukštinimo šventę, Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje aukodamas Mišias už nužudytą kunigą. „Jis atidavė savo gyvybę už mus, atidavė savo gyvybę, kad mes neišsižadėtume Jėzaus.“ 2019 m. kovo mėn. baigėsi kunigo J. Hamelio beatifikacijos bylos diecezinis etapas ir visi sukaupti liudijimai apie kunigo gyvenimą ir kankinystę buvo perduoti Šventųjų skelbimo kongregacijai, kuri turi nustatyti, ar tikrai kunigas buvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui. Jei tai bus įrodyta, kunigas Jacques‘as Hamelis bus oficialiai pripažintas kankiniu ir paskelbtas palaimintuoju.
„Niekada neužmiršiu akimirkos, kai kunigo Jacques’o nužudymo vakarą atvykau į bažnyčią; jo kūnas dar ten buvo. Policija leido man pasimelsti. Aš nuėjau, atsikaupiau“, – pasakojo Ruano arkivyskupas Dominique Lebfrun, prisimindamas tą skausmo dieną. „Pasaulyje yra daug kankinių, tačiau daug metų mes į tai nekreipėme dėmesio. Buvome ramūs, manydami, kad tos problemos labai toli. Pagalvokime apie tai, kas dedasi Azijos arba Afrikos žemynuose. Kaip galime būti artimi tiems toli gyvenantiems mūsų broliams, kurie kenčia dėl Kristaus?“, – kalbėjo arkivyskupas. Pasak jo, reikia atsiminti, kad liudijimas – tai ne tik kankinystė tikrąja šio žodžio prasme. Liudijimas – tai ir mūsų kasdieninis gyvenimas pagal Evangeliją. „Čia, Prancūzijoje, Sutvirtinimo sakramentą priėmę jauni žmonės man sako, kad jie nekalba apie savo tikėjimą, nes priešingu atveju mokytojai ar bendraklasiai iš jų šaipytųsi. Ir daugeliui suaugusiųjų šiandien sunku gyventi pagal savo tikėjimą. Pagalvokime apie tai ir atsiminkime, kad priimti Evangeliją reiškia sekti Jėzų meilės keliu, o meilės kelias dažnai yra ir kryžiaus kelias“, – kalbėjo Ruano arkivyskupas, duodamas interviu Vatikano radijui kankinio kunigo Jacques’o Hamelio mirties penktųjų metinių proga. (JM / Vatican News)
